TEISĖS AKTŲ, reglamentuojančių gamtos ir miško apsaugą, santrauka

LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMAS kaip pagrindinį nacionalinio saugumo objektą įteisina aplinką. Nurodoma, kad valstybė siekia išsaugoti gamtos paveldo vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę šalies įvairovę.

Lietuvos Respublikos ratifikuota EUROPOS KRAŠTOVAIZDŽIO KONVENCIJA skelbia, kad: [...] kraštovaizdis vaidina svarbų visuomenei rūpimą vaidmenį kultūros, ekologijos, aplinkos bei socialinėje srityse ir yra ekonominei veiklai palankus išteklius, kurio apsauga, tvarkymas ir planavimas gali padėti kurti darbo vietas; [...] kraštovaizdis padeda formuoti vietos kultūrą ir yra viena iš pagrindinių Europos gamtos ir kultūros paveldo sudedamųjų dalių, prisidedančių prie žmonių gerovės ir įtvirtinančių Europos savastį; [...] kraštovaizdis yra svarbi gyvenimo kokybės dalis žmonėms visur: miesto ir kaimo vietovėse, sunykusiose ir gerai sutvarkytose vietovėse, pripažintose nepaprasto grožio vietovėse ir įprastinėse vietovėse; [...] kraštovaizdis yra vienas iš svarbiausių individualios ir socialinės gerovės elementų ir kad dėl jo apsaugos, tvarkymo ir planavimo kiekvienam atsiranda teisės ir pareigos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2002 m. spalio 29 d. NUTARIMU Nr. IX-1154 patvirtintame LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRAJAME PLANE Kačerginės miestelio teritorija bei jį supantys miškai pažymėti kaip nacionalinės reikšmės GAMTINIO KARKASO migracinis koridorius. Šiame plane nustatytos tokios gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo (naudojimo ir apsaugos) kryptys: a) išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis; b) palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas; c) gražinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai. LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ įstatymas (Nr. IX-628, 2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3902 (2001-12-28)) nurodo, kad patvirtintomis GAMTINIO KARKASO bei ekologinių tinklų ribomis ir teisės aktų nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos ir žemėtvarkos projektus, kitus specialiuosius ir detaliuosius planus. GAMTINIO KARKASO rekreacinės, miškų ūkio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti gyvenamuosius kvartalus. GAMTINIO KARKASO teritorijose leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas. Saugomose GAMTINIO KARKASO teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį. Teritorijose, turinčiose istorinę, kultūrinę vertę, svarbiose estetiniu atžvilgiu, GAMTINIO KARKASO teritorijos tvarkomos atsižvelgiant ir derinant tarpusavyje ekologinius, kultūrinius ir estetinius kraštovaizdžio formavimo reikalavimus. Naujai formuojamos GAMTINIO KARKASO teritorijos turi tarnauti biologinės įvairovės gausinimui, natūralių ir pusiau natūralių buveinių fragmentacijos mažinimui, nepageidaujamų gamtinių procesų (vandens ir vėjo erozija, karstas, nuošliaužos ir pan.) reguliavimui, ekstensyviai, pažintinei rekreacijai plėtoti, estetinėms vietovės charakteristikoms pabrėžti ir jas turtinti.

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2007 m. lapkričio 22 d. Nr. D1-624 Į S A K Y M U „DĖL NEMUNO UPĖS PAKRANČIŲ IR SALŲ TARP KULAUTUVOS IR SMALININKŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO“ patvirtinta paukščių apsaugai svarbi teritorija Nemuno upės pakrantėje ties Kačergine. Kaip rašoma GAMTOTVARKOS PLANO pagrindžiamojoje informacijoje, labiausiai neramina urbanistinių teritorijų plėtra, ypač aiškiai stebima Kačerginės[...]apylinkėse. Šiuo atveju pirmiausia didėja urbanistinis krūvis Nemuno ekosistemai. Be to, žmonių lankymosi zona artėja prie mažųjų žuvėdrų perimviečių. Kaip rašo biomedicinos m. dr. Juozas Juodis pažymoje „DĖL KAČERGINĖS GEOMORFOLOGINIO DRAUSTINIO (SAUGOMOS TERITORIJOS)STATUSO“ Nemuno slėnio zandrinių kopų terasoje kopos yra gana aiškiai išreikštos. Tai savitas gamtos muziejus, kurį būtina apsaugoti nuo griaunamosios žmogaus ūkinės veiklos. Čia neturėtų būti tiesiami keliai, rengiami takai, vykdomos bet kokios statybos. Nemuno slėnio užliejamose pievose lizdus suka Europinių direktyvų saugomos griežlės.

LIETUVOS RESPUBLIKOS 2002 m. balandžio 12 d. VYRIAUSYBĖS NUTARIMU Nr. 520 „dėl Kauno apskrities miškų priskyrimo miškų grupėms“ kaip valstybės saugomos teritorijos įteisinti šie Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Kačerginės girininkijos miško kvartalai: kaip draustinių miškai - 89 d, 451–455, 456 d, 458 d, 459 d (313,3 ha); kaip miško parkai - 114–130 (453,5 ha); kaip rekreaciniai miško sklypai - 113, 341 d, 342 d, 348 d. (116 ha). Visas Kačerginę supančių valstybės saugomų miškų teritorijų plotas yra 882,8 ha.

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMAS 13 straipsnis. 1. Miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie: 1) priskirti valstybinės reikšmės miškams[...] 3) priskirti [...] miško parkams.

ŽEMĖS ĮSTATYMAS nustato, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: 1) naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį;

Pagal ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMĄ miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams.

LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYME rašoma, kad privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, Regionų aplinkos apsaugos departamentai atlieka visų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolės funkcijas: 1) kontroliuoja, kaip laikomasi Miškų įstatymo, ir atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę; 3) kontroliuoja miškotvarkos darbų kokybę; Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. 2001 m. rugsėjo 26 d. Nr. 1171 LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖ N U T A R I M U „DĖL miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos APRAŠO ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“ patvirtintas „MIŠKŲ PRISKYRIMO MIŠKŲ GRUPĖMS TVARKOS APRAŠAS“ nurodo tokias miško parkų bei rekreacinių miško sklypų paskirtis: II grupė. Specialios paskirties miškai B. Rekreaciniai miškai Pogrupis- miško parkai tenkinti visuomenės rekreacines, kultūrines ar edukacines reikmes, sudaryti sąlygas poilsiui, turizmui, sportui, reabilitacijai, mokymui ar kitai rekreacinei, kultūrinei, pažintinei veiklai gamtoje; kartu mažinti šios veiklos žalingą poveikį aplinkai ir išsaugoti šių miškų stabilumą. Pogrupis- rekreaciniai miško sklypai- tenkinti visuomenės poreikius trumpalaikiam poilsiavimui gamtoje, pasivaikščiojimams, sportui ir panašiai veiklai, pritaikyti miškus šioms funkcijoms atlikti.

GENERALINĖS MIŠKŲ URĖDIJOS (GMU) tinklapyje http://www.gmu.lt/archyvas/nid.830;/ 2008 m. birželio 20 d. „Užvaldytus valstybės miškus teks grąžinti“ rašoma: „Valstybinės reikšmės miškai turi neįkainojamą reikšmę šalies ekonominiame, socialiniame gyvenime. Būtent juose yra didžioji dalis (80 proc.) specialios paskirties miškų – rezervatinių, ekosistemų apsaugos, rekreacinių, apsauginių, miško parkų ir kitų. Jų teisinis statusas apibrėžtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje, kuris nustato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 4 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 6 ir 7 straipsniuose nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms valstybinėms funkcijoms vykdyti.

ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSAS nustato, kad informacijos apie aplinkos būklę ar gamtos išteklių naudojimą nepateikimas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat tokios informacijos nuslėpimas arba iškraipymas, nepranešimas apie įvykusias avarijas arba kitus atvejus, dėl kurių padaroma žala aplinkai, žinomai neteisingos informacijos apie aplinkos būklę skelbimas yra neteisėti ir baustini veiksmai. BAUDŽIAMASIS KODEKSAS už nusikaltimus aplinkai numato ir baudžiamąsias sankcijas.

Lietuvos Respublikos ratifikuota KONVENCIJA DĖL TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ, VISUOMENĖS DALYVAVIMO PRIIMANT SPRENDIMUS IR TEISĖS KREIPTIS Į TEISMUS APLINKOS KLAUSIMAIS (Orhuso konvencija) skelbia: „Kiekviena Šalis užtikrina, kad asmenys, pasinaudoję šioje Konvencijoje numatytomis teisėmis, nebūtų baudžiami už savo veiklą, persekiojami arba kitais būdais varžomi“.