Dr. Martyno Purvino atsiliepimas apie Kačerginės bendrojo plano SPAV ataskaitą

2009 kovo mėn. 9 d.

ATSILIEPIMAS APIE KAČERGINĖS MIESTELIO BENDRĄJĮ PLANĄ IR JO STRATEGINĮ PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMĄ (SPAV) Su Kačerginės miestelio bendruoju planu (rengė ind. G. Bulavo įmonė) ir jo SPAV (rengė AB „Miestprojektas") susipažinta pagal internete pateiktą medžiagą (2009 m. kovo mėn.pradžios versija). Šiame SPAV pateikiama daug faktinės medžiagos, stengtasi gan objektyviai vertinti parengtąsias Kačerginės miestelio bendrojo plano koncepcijas, tad pateiktas gana rimtas darbas. Kita vertus, vardijant gausius smulkesnius momentus, kartais vengiama aiškiau apibūdinti esamos padėties ypatybes, gan akivaizdžias raidos tendencijas bei ryškesnius negatyvius momentus.Pavyzdžiui, psl. 20 teigiama „Neįgyvendinant Kačerginės miestelio bendrojo plano koncepcinių plėtros sprendinių, tikėtina, kad gyventojų skaičius išliks stabilus arba truputį padidės... "Rimčiau vertinant reikėtų konstatuoti, kad Kačerginė yra ir bus viena patrauklesnių vietovių Kauno rajone, kur sieks įsikurti labiau pasiturintys žmonės. Tas siekis formuoja „pinigų spaudimą"' įvairioms institucijoms ir pan., galop atliepia ir Kačerginės miestelio bendrojo planokai kurias gana agresyvias ir brutalias nuostatas, nežabotos plėtros siekį ir pan. Praeityje Kačerginės gyvenvietės teritorinę plėtrą natūraliai ribojo miško masyvas pietų pusėje ir užliejamų pievų plotai, padėję suformuoti ligšiolinę gan trapią pusiausvyrą tarp patrauklios gamtos ir kol kas dar ne per daug intensyvaus bei agresyvaus užstatymo. Tai lėmė ir ligšiolinę Kačerginės gyvenvietės bei jos aplinkos visuomeninę vertę - tai tebėra gan patraukli gyvenvietė prie miško ir Nemuno upės.Tuo tarpu bendrojo plano nuostatos (įsisavinti ir užstatyti užliejamų pievų plotus, miškosklypus ir kt. ) ne tik pažeistų ligšiolinę pusiausvyrą, bet ir galop sumažintų esamos gyvenvietės vertę. Be saiko tęsiant aplinkos įsisavinimą, dabartiniai Kačerginės gyventojai galop atsidurtų didelio užstatyto masyvo apsuptyje, vis labiau atkertami nuo Nemuno ir miško - didžiausių tos vietos vertybių. Visuomenės (viešąjį) interesą būtina vertinti ir dar platesniu mastu. Kačerginė nėra vienkokia atoki ir izoliuota gyvenvietė, netoliese plyti Kaunas, todėl to miestelio likimas savaip aktualus ir kauniečiams (kaip ir kitų vietų žmonėms). Gamtine prasme nežabota Kačerginės plėtra - pavojingas precedentas ateityje galimiems Nemuno slėnio masinės urbanizacijos kėslams. Taip ligi šiol gan natūralus slėnis (ekologinė,rekreacinė bei kitokia vertybė) netektų dalies savo svarbos ir vertės. Skubotas teritorijos įsisavinimas komerciniams tikslams (pavyzdžiui, tam panaudojan tvaikų vasaros stovyklų plotus) galėtų sukelti problemų ateityje - jei labiau pasiturimais laikais Kačerginės bendruomenė ar kt. ieškotų plotų kažkokiai nekomercinei veiklai, visuomeniniams poreikiams ir pan. Per daug paskubėjus dabartiniai Kačerginės gyventojai galėtų atsidurti perdėm agresyvioje apsuptyje - tarp sutankinto užstatymo ir komercinių įstaigų. Gaila, kad SPAV tekste buvo vengiama aštresnių problemų, išsisukta su gan abstrakčiais teiginiais, tiesa, pripažįstant „nedidelį interesų susikirtimą pačioje miestelio bendruomenėje"(psl. 37). SPAV tekste pateikiamoje santraukoje (psl. 40) visi bendrojo plano sprendiniai socialinėsaplinkos, visuomenės sveikatos bei turizmo aspektais vertinami vien teigiamai, nebandant objektyviai vertinti įvairesniųjų poveikio pasekmių gyvenimo kokybei ir kt. Šiandieninėje situacijoje, veikiant minėtam „pinigų spaudimui", atskiroms interesų grupėms (kurioms talkina kai kurie korumpuoti specialistai bei valstybės tarnautojai), gali būti„prastumti" ir viešajam interesui kenksmingi projektiniai siūlymai, galop bumerangu atsigręžiantys ir prieš trumpalaikių interesų valdomus žmones. Belieka viltis, kad Kačerginėsatveju būtų sukelta nors nedidelė diskusija, kiek aktyvesnis visuomenės susidomėjimas peršamais, bet abejotinais siūlymais.

Dr. Martynas Purvinas

Kauno Technologijos universiteto architektūros ir statybos instituto architektūros istorijos ir paveldo sektoriausvyresn. mokslo darbuotojas