Šiuo metu rengiamas Kačerginės miestelio bendrasis planas, kuriame numatoma itin agresyvi urbanistinė plėtra į Nemuno slėnį. Savo užmoju ji primena sovietmečiui būdingą gamtos „užkariavimą", kai buvo keičiamos upių vagos.
Alternatyvi kultūros paveldo komisija kreipiasi į Lietuvos architektų sąjungos Architektūros-urbanistikos ekspertų tarybą, Aplinkos ministeriją, Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Kultūros paveldo departamentą:
Alternatyvi kultūros paveldo komisija kreipiasi į Lietuvos architektų sąjungos Architektūros-urbanistikos ekspertų tarybą, Aplinkos ministeriją, Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Kultūros paveldo departamentą:
K R E I P I M A S I S
DĖL KAČERGINĖS MIESTELIO BENDROJO PLANO IR NUMATOMOS NEPROPORCINGOS PLĖTROS, GALINČIOS SUNAIKINTI KULTŪROS IR GAMTOS VERTYBES
2008-09-15
Kaunas
2008-09-15
Kaunas
Esame sunerimę dėl Kačerginės miestelio ir nacionalinę vertę turinčių jo apylinkių – miškų ir vaizdingo Nemuno slėnio kraštovaizdžio – ateities.
Šiuo metu rengiamame Kačerginės miestelio bendrajame plane numatoma itin agresyvi urbanistinė Kačerginės plėtra į miškų ir Nemuno pusę - planuojama dirbtinai pakelti žemės lygį iki neužliejamos altitudės ir užstatyti Nemuno užliejamas pievas mažaaukščiais namais.
Tai iš esmės sunaikintų unikalų kraštovaizdį – daugelį dešimtmečių rekreacinei paskirčiai formuotą mišką, Nemuno slėnio žemutinę terasą ir pievų erdves.
Savo užmoju ši invazija primena sovietmečiui būdingą gamtos „užkariavimą", kai buvo keičiamos upių vagos.
Ji paneigtų dar nuo tarpukario nepriklausomybės laikų plėtotą Kačerginės – kaip mažo, su unikalia gamtine aplinka derančio kurortinio miestelio – tradiciją ir grubiai prieštarauja pagrindinėms kraštotvarkos nuostatoms, kurias įteisino mūsų valstybė.
2002 m. patvirtintame LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRAJAME PLANE Kačerginės miestelis ir jo apylinkės pažymėti kaip nacionalinės svarbos GAMTINIO KARKASO migracinis koridorius. Be to, čia aptinkamos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos floros ir faunos rūšys bei saugotinos faunos buveinės.
LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRAJAME PLANE aiškiai apibrėžta ir istorinė Kačerginės svarba. Kačerginė priklauso vienam iš penkių šalies istorijos paveldo dominavimo regionų - Panemunių regionui, kur pagrindinis istorinis krūvis tenka ir Kačerginės miestelio pašonėje esančiam Pyplių piliakalniui.
Grėsmę gamtinėms, kultūrinėms, estetinėms bei rekreacinėms Nemuno slėnio vertybėms kelianti urbanizacija užkirstų galimybę ateityje plėtoti rekreacinį ir pažintinio turizmo potencialą.
Deja, šie planai yra logiška jau daug metų vykstančio Kačerginės gamtos ir kultūros vertybių naikinimo tąsa.
Nė vienam Kačerginės paveldo objektui nėra nustatyta nei apsaugos zona, nei teritorija. Taip sąmoningai sukuriamos sąlygos barbariškam kraštovaizdžio darkymui. Būtina apsauga nėra nustatyta net ir garsiajam Pyplių piliakalniui – nors jo pašonėje vyksta nevaržomos žemės sklypų dalybos privatiems asmenims.
Kačerginė jau prarado didelę dalį kultūrinio savitumo: nugriautas vieno pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių profesoriaus Juozo Zikaro namas, neseniai neteisėtai rekonstruotas Vinco Mykolaičio - Putino namas, perstatytas J. Biliūno vasarnamis, sunaikintas ir užstatytas vasarnamį supęs pušynas. Neseniai panaikinta teisinė apsauga J. Biliūno vasarnamiui ir P. Mašioto sodybai. Jau sunaikinti ir iš registro išbraukti miestelio centre buvę senkapiai.
Pridedame aiškinamąjį raštą, kuriame smulkiau išdėstėme aplinkybes, susijusias su kultūros ir gamtos vertybių naikinimu bei numatoma plėtra.
Remdamiesi LIETUVOS RESPUBLIKOS ratifikuotomis: EUROPOS ARCHITEKTŪROS PAVELDO APSAUGOS KONVENCIJA, EUROPOS KRAŠTOVAIZDŽIO KONVENCIJA, KONVENCIJA DĖL TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ, VISUOMENĖS DALYVAVIMO PRIIMANT SPRENDIMUS IR TEISĖS KREIPTIS Į TEISMUS APLINKOSAUGOS KLAUSIMAIS, o taip pat LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ įstatymu, TERITORIJŲ PLANAVIMO įstatymu, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRUOJU PLANU, GAMTINIO KARKASO NUOSTATAIS bei VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO įstatymu įteisintu „vieno langelio" principu,
Šiuo metu rengiamame Kačerginės miestelio bendrajame plane numatoma itin agresyvi urbanistinė Kačerginės plėtra į miškų ir Nemuno pusę - planuojama dirbtinai pakelti žemės lygį iki neužliejamos altitudės ir užstatyti Nemuno užliejamas pievas mažaaukščiais namais.
Tai iš esmės sunaikintų unikalų kraštovaizdį – daugelį dešimtmečių rekreacinei paskirčiai formuotą mišką, Nemuno slėnio žemutinę terasą ir pievų erdves.
Savo užmoju ši invazija primena sovietmečiui būdingą gamtos „užkariavimą", kai buvo keičiamos upių vagos.
Ji paneigtų dar nuo tarpukario nepriklausomybės laikų plėtotą Kačerginės – kaip mažo, su unikalia gamtine aplinka derančio kurortinio miestelio – tradiciją ir grubiai prieštarauja pagrindinėms kraštotvarkos nuostatoms, kurias įteisino mūsų valstybė.
2002 m. patvirtintame LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRAJAME PLANE Kačerginės miestelis ir jo apylinkės pažymėti kaip nacionalinės svarbos GAMTINIO KARKASO migracinis koridorius. Be to, čia aptinkamos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos floros ir faunos rūšys bei saugotinos faunos buveinės.
LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRAJAME PLANE aiškiai apibrėžta ir istorinė Kačerginės svarba. Kačerginė priklauso vienam iš penkių šalies istorijos paveldo dominavimo regionų - Panemunių regionui, kur pagrindinis istorinis krūvis tenka ir Kačerginės miestelio pašonėje esančiam Pyplių piliakalniui.
Grėsmę gamtinėms, kultūrinėms, estetinėms bei rekreacinėms Nemuno slėnio vertybėms kelianti urbanizacija užkirstų galimybę ateityje plėtoti rekreacinį ir pažintinio turizmo potencialą.
Deja, šie planai yra logiška jau daug metų vykstančio Kačerginės gamtos ir kultūros vertybių naikinimo tąsa.
Nė vienam Kačerginės paveldo objektui nėra nustatyta nei apsaugos zona, nei teritorija. Taip sąmoningai sukuriamos sąlygos barbariškam kraštovaizdžio darkymui. Būtina apsauga nėra nustatyta net ir garsiajam Pyplių piliakalniui – nors jo pašonėje vyksta nevaržomos žemės sklypų dalybos privatiems asmenims.
Kačerginė jau prarado didelę dalį kultūrinio savitumo: nugriautas vieno pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių profesoriaus Juozo Zikaro namas, neseniai neteisėtai rekonstruotas Vinco Mykolaičio - Putino namas, perstatytas J. Biliūno vasarnamis, sunaikintas ir užstatytas vasarnamį supęs pušynas. Neseniai panaikinta teisinė apsauga J. Biliūno vasarnamiui ir P. Mašioto sodybai. Jau sunaikinti ir iš registro išbraukti miestelio centre buvę senkapiai.
Pridedame aiškinamąjį raštą, kuriame smulkiau išdėstėme aplinkybes, susijusias su kultūros ir gamtos vertybių naikinimu bei numatoma plėtra.
Remdamiesi LIETUVOS RESPUBLIKOS ratifikuotomis: EUROPOS ARCHITEKTŪROS PAVELDO APSAUGOS KONVENCIJA, EUROPOS KRAŠTOVAIZDŽIO KONVENCIJA, KONVENCIJA DĖL TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ, VISUOMENĖS DALYVAVIMO PRIIMANT SPRENDIMUS IR TEISĖS KREIPTIS Į TEISMUS APLINKOSAUGOS KLAUSIMAIS, o taip pat LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ įstatymu, TERITORIJŲ PLANAVIMO įstatymu, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRUOJU PLANU, GAMTINIO KARKASO NUOSTATAIS bei VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO įstatymu įteisintu „vieno langelio" principu,
PRAŠOME:
1. Gamtos, kultūros bei urbanistinio paveldo požiūriu ĮVERTINTI dabar rengiamų Kauno rajono bendrojo plano bei Kauno rajono Kačerginės miestelio bendrojo plano koncepcijas, ypatingą dėmesį atkreipiant į ketinimus pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamosios statybos, užstatyti gyvenamaisiais namais Nemuno užliejamas pievas, pakeliant esamą žemės paviršiaus altitudę, o taip pat siūlymus keisti buvusių vaikų stovyklų teritorijų tikslinę paskirtį iš komercinės į mažaaukščių gyvenamųjų namų teritoriją.2. PATEIKTI REKOMENDACIJAS Kačerginės miestelio bendrojo plano rengimui bei miestelio ir jo apylinkių gamtos bei kultūros paveldo vertybių identifikavimui bei saugojimo režimo įteisinimui Kačerginės miestelio bendrojo plano užsakovui - Kauno rajono savivaldybės administracijai.
3. įvertinti Pyplių piliakalnio apsaugą ir informuoti apie tai visuomenę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą