2008 m. rugsėjo 15 d. ALTERNATYVIOS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS K R E I P I M O S I aiškinamasis raštas

2008 m. rugsėjo 15 d. ALTERNATYVIOS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS K R E I P I M O S I „DĖL KAČERGINĖS MIESTELIO BENDROJO PLANO IR NUMATOMOS NEPROPORCINGOS PLĖTROS, GALINČIOS SUNAIKINTI KULTŪROS IR GAMTOS VERTYBES“ Į LIETUVOS ARCHITEKTŲ SĄJUNGOS ARCHITEKTŪROS-URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBĄ, APLINKOS MINISTERIJĄ, Valstybinę kultūros paveldo komisiją, Kultūros paveldo departamentą

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Lietuvos Respublikos Ministrų kabinetas 1933 m. gegužės 16 d. Kačerginės miesteliui suteikė ir įteisino kurorto statusą. Dabar galioja Kačerginės miestelio bendrasis planas, patvirtintas LTSR MT VSRK 1977 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 181. Kačerginės bendruomenė 2004 m vasario mėn. Kačerginės seniūnijos darnaus vystymosi strateginiame plane numatė miestelio viziją: Kačerginė- poilsio ir rekreacijos centras.
Kauno rajono savivaldybės taryba 2002 m. gegužės 2 d. SPRENDIMU Nr. 31 nusprendė rengti Kačerginės miestelio bendrąjį planą, o 2002 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 72 buvo patvirtinta Kačerginės miestelio bendrojo plano darbų programa. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. TS-226 Kačerginės miestelio bendrasis planas rengiamas pagal koncepciją: 1. Miško pusėje J. Janonio gatvės laisvi plotai gali būti užstatomi tik tuo atveju, jei yra įsiterpę pagal gatvės perimetrą tarp esamų gyvenamųjų namų valdų. 2. Tarp J. Janonio gatvės ir Nemuno gyvenamosios paskirties žemės sklypai gali būti formuojami atsižvelgiant į rekreacijos poreikį ir gamtosaugos reikalavimus. Užsakovas: Kauno rajono savivaldybės administracija, atstovaujama administracijos direktoriaus, Savanorių pr.371, Kaunas (8 37) 305 500, faksas (8 37) 305 501, paštas: info@krs.lt. Kačerginės miestelio bendrąjį planą rengia individuali Gedimino Bulavo įmonė, architektas G. Bulavas.
Pastaruoju metu iškilo grėsmė, kad Kauno rajono savivaldybei per menkai atstovaujant viešąjį interesą, privatiems investuotojams bus suteikta teisė esmingai pakeisti susiformavusias Kačerginės miestelio kultūrines- gamtines vertybes: unikalų daug metų rekreacinei paskirčiai formuotą mišką, Nemuno slėnio žemutinę terasą, pievų erdvę. Taip būtų paneigta ilgai brandinta mažo, su unikalia gamtine aplinka derančio kurortinio miestelio natūralaus plėtojimosi tradicija, nuskurdintas miestelio senbuvių gyvenimas ir atimta visuomenei svarbi perspektyva ateityje harmoningai plėtoti ir puoselėti rekreacinį šios kultūrinės- gamtinės erdvės potencialą ir reikštų esminį Kačerginės urbanistinio - gamtinio žemėlapio perbraižymą. Planuojama Kačerginės miestelio plėtra liudija visoje Lietuvoje įsigalėjusią tendenciją naikinti nekomercines viešosios kultūros bei gamtines erdves ir kelia esminius klausimus apie mūsų miestelių plėtros politiką. Kokiais prioritetais remiantis ji formuojama - komerciniais investuotojų poreikiais ar platesniu viešuoju interesu? Siūlymas gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatus statyti pavasario polaidžio užliejamoje Nemuno priekrantėje bei žemutinėje Nemuno slėnio terasoje nėra adekvatus, galvojant apie tai, kas būtų prarasta. Atsižvelgiant į unikalų kultūrinio kraštovaizdžio paveldą, yra prasmingiau ne naikinti, bet plėtoti jau susiformavusią vieno aukšto individualių gyvenamųjų namų tradiciją, ateityje kuriant ir išryškinant rekreacines miestelio savybes. Sprendžiant Kačerginės miestelio likimą, esmingai susijusį su bendrąja valstybės tradicinio kraštovaizdžio ir viešųjų gamtinių erdvių išsaugojimo politika, Kauno rajono savivaldybės teiginiai, neva ji nebegalinti daryti įtakos privačia nuosavybe tapusių žemės sklypų likimui yra nepriimtini. Jau 2002 m. neteisėtai palaiminus kontroliuojančioms organizacijoms buvo pradėtas planingas neatskiriamos Kačerginės miestelio dalies- Kačerginės miško parko naikinimas: miškas turėjo būti kas 25 m iškirstas 6 m pločio valkšnomis. Faktiškai tai būtų reiškę jo sunaikinimą. 2005 m. buvo suplanuota iškirsti brandų pušyną prie V.Mykolaičio- Putino gatvelės Kačerginėje, išdalinti sklypus ir užstatyti. To atsisakyta.
AB "MIESTPROJEKTAS" parengtas KAUNO RAJONO KAČERGINĖS MIESTELIO BENDROJO PLANO STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO APIMTIES NUSTATYMO DOKUMENTAS numato teritorijos pagal J. Janonio gatvės perimetrą užstatymą, formuojant sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų, visuomeninės bei komercinės paskirties objektų statyboms, planuojamos teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statyboms link Nemuno, už jau susiformavusių Kačerginės miestelio gyvenamųjų valdų, prie naujo projektuojamo gatvių tinklo, pakeliant esamą žemės paviršiaus altitudę iki neužliejamos altitudės apie 25, 7m, numatomos teritorijos (arčiau Nemuno) formuojant sklypus trumpalaikiam gyventojų ir miestelio lankytojų poilsiui ir pramogoms organizuoti (sporto aikštynai, poilsio aikštelės, kempingai, stovyklavietės, moteliai ir kt. ). Siūloma keisti buvusių „Merkurijaus" stovyklos teritorijos, „Liepsnelės" stovyklos teritorijai naudojimo būdą iš komercinės paskirties teritorijos į mažaaukščių gyvenamųjų namų teritoriją.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2002 m. spalio 29 d. NUTARIMU Nr. IX-1154 patvirtintame LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRAJAME PLANE, kuris nuo jo įsigaliojimo turi įstatymo galią, Kačerginės miestelio teritorija bei jį supantys miškai pažymėti kaip GAMTINIO KARKASO migracinis koridorius. Šiame plane nustatytos tokios gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo (naudojimo ir apsaugos) kryptys: a) išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis; b) palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas; c) gražinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMAS (Nr. IX-628, 2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3902 (2001-12-28)) nurodo, kad patvirtintomis GAMTINIO KARKASO bei ekologinių tinklų ribomis ir teisės aktų nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos ir žemėtvarkos projektus, kitus specialiuosius ir detaliuosius planus. GAMTINIO KARKASO rekreacinės, miškų ūkio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti gyvenamuosius kvartalus. Pagal GAMTINIO KARKASO NUOSTATUS (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. D1-96) gyvenamasis kvartalas GAMTINIO KARKASO teritorijoje – 3 ar daugiau gyvenamųjų namų ar ūkininkų sodybų, atstumas tarp kurių ne didesnis kaip 150 m. GAMTINIO KARKASO NUOSTATAI nurodo, kad GAMTINIO KARKASO teritorijose leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas. Saugomose GAMTINIO KARKASO teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį. Teritorijose, turinčiose istorinę, kultūrinę vertę, svarbiose estetiniu atžvilgiu, GAMTINIO KARKASO teritorijos tvarkomos atsižvelgiant ir derinant tarpusavyje ekologinius, kultūrinius ir estetinius kraštovaizdžio formavimo reikalavimus. Kraštovaizdžio tvarkymo specialiuosius planus rengti ir jų sudėtyje numatyti sprendinius, susijusius su GAMTINIO KARKASO formavimu, privaloma tais atvejais, kai savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai neparengti arba parengtų bendrųjų planų sprendiniuose gamtinis karkasas neišskirtas, kraštovaizdžio tvarkymo klausimai nespręsti. Naujai formuojamos GAMTINIO KARKASO teritorijos turi tarnauti biologinės įvairovės gausinimui, natūralių ir pusiau natūralių buveinių fragmentacijos mažinimui, nepageidaujamų gamtinių procesų (vandens ir vėjo erozija, karstas, nuošliaužos ir pan.) reguliavimui, ekstensyviai, pažintinei rekreacijai plėtoti, estetinėms vietovės charakteristikoms pabrėžti ir jas turtinti.
LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRAJAME PLANE šalies teritorijoje nustatyti penki istorijos paveldo dominavimo regionai. Vienas iš jų- Panemunių regionas, kur pagrindinis istorinis krūvis tenka ir Kačerginės miestelio pašonėje esančiam Pyplių piliakalniui.
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJOS užsakymu paruoštos NEMUNO ZONOS KAIP KULTŪRINĖS–TURISTINĖS ZONOS POTENCIALO PLĖTROS IR GALIMYBIŲ STUDIJOS 2007 m. gegužės 16 d. galutinėje ataskaitoje be kitų ir Pyplių piliakalnį kaip valstybingumo ir tautiškumo puoselėjimui svarbų objektą siūloma įtraukti į pažintinius maršrutus, ant piliakalnio organizuoti tradicinius renginius, populiarinti pagoniškas tradicijas (apeigas, ritualus ir pan.). Minėtoje STUDIJOJE kaip ypatingai svarbus gamtinis ir kultūrinis darinys minima ir Kačerginė.
Dabar rengiamo KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO PLANO PIRMINĖJE KONCEPCIJOJE pabrėžiama, kad upių slėnių, ypač Nemuno, kraštovaizdžio ir senųjų miestelių, tarp jų ir Kačerginės, siluetų darną dar neseniai buvo galima laikyti aukščiausios, Europos lygmens, prabos. Iki dabar išliko 11 km ritmas tarp signalinių piliakalnių, įsikūrusių prie senųjų miestelių. Skaičiuojant nuo Kauno pilies: Raudondvaris (11 km); Kulautuva – Pypliai (22 km); Vilkija (33 km); Seredžius (44 km) ir t. t. Iki Rambyno. Tarpuose – neliesta, natūrali panemunių gamta. Akcentuojama, kad dabar iškilo ištisinio upių užstatymo grėsmė ir kad ryškiausiai tai juntama Kačerginės areale. Koncepcijoje Kačerginė, jos apylinkės ir Nemuno slėnis įvardijami kaip KOMPLEKSINĖ REKREACINĖ VIETOVĖ. Siūloma Kačerginę ir jos apylinkes atrinkti ir išskirti kaip turizmo ir rekreacijos centrą specializuotai raidai ir tvarkymui. Patvirtintoje Kauno rajono savivaldybės BENDROJO PLANO KONCEPCIJOJE Kačerginei numatytas MODERNIZUOJAMOS GYVENVIETĖS statusas, tobulinant esamą urbanistinę struktūrą, nedidinant teritorijos nemotyvuotai.
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2002 m. balandžio 12 d. VYRIAUSYBĖS NUTARIMU Nr. 520 „dėl Kauno apskrities miškų priskyrimo miškų grupėms“ kaip valstybės saugomos teritorijos įteisinti šie Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Kačerginės girininkijos miško kvartalai: kaip draustinių miškai - 89 d, 451–455, 456 d, 458 d, 459 d (313,3 ha); kaip miško parkai - 114–130 (453,5 ha); kaip rekreaciniai miško sklypai - 113, 341 d, 342 d, 348 d. (116 ha). Visas Kačerginę supančių valstybės saugomų miškų teritorijų plotas yra 882,8 ha.
Kačerginės miško parke yra I-o pasaulinio karo vokiečių karių kapai, 1941 m. birželio sukilimo dalyvių Stanislovo Daukšos ir Vytauto Linkevičiaus žūties vietą ženklinantys pagal garsaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatyti kryžiai. Miško parko pašonėje išliko aikštė, po kurią vaikščiojo lietuvių literatūros klasikas Jonas Biliūnas ir jo „Liūdnos pasakos“ prototipai- Juozapota ir „gražūs ponai“. Kaip teigia A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejaus memorialinio skyriaus vedėja Alma Ambraškaitė „...Kačerginė buvo paskutinė J. Biliūno stotelė tėvynėje, prieš jam amžinai išvykstant iš Lietuvos [...] Kačerginėje parašytas garsusis apsakymas „Brisiaus galas" (1906 08 25), taip pat apsakymai "Abejojimas" (1906. 08. 22), „Vieną rudens dieną... " (1906 08 30). Kačerginėje užsimezgė didžiausias J. Biliūno kūrinys „Liūdna pasaka" - čia rašytojas sutiko Juozapotos prototipę...“. Teisiškai neapsaugotas, tiek savivaldai, tiek paveldosaugai neatliekant savo pareigų nyksta Kačerginės kultūros paveldas: nugriautas vieno pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių profesoriaus Juozo Zikaro namas, neseniai neteisėtai rekonstruotas Vinco Mykolaičio- Putino namas, perstatytas J.Biliūno vasarnamis, subjaurota jo aplinka. Sunaikintas ir užstatytas vasarnamį supęs pušynas. Neseniai panaikinta teisinė apsauga J.Biliūno vasarnamiui ir P.Mašioto sodybai. Jau sunaikinti ir 1996 m. iš registro išbraukti miestelio centre buvę senkapiai. Miestelio ir Kačerginės miško parko pašonėje esančiam Pyplių piliakalniui nėra nustatyta ir įteisinta apsaugos zona, nors gretimi žemės sklypai dalijami privatiems asmenims. Nė vienam Kačerginės paveldo objektui nėra nustatyta nei apsaugos zona, nei teritorija. Niekas net nesiruošia užsakyti detaliųjų paveldosauginių planų. Kadangi detaliųjų planų nėra, šie objektai nėra nekilnojamojo turto registre. Taigi, yra teisiškai neapsaugoti. Nėra jokių memorialinių ekspozicijų, niekas nerenka jokios paveldosauginės informacijos etc. Iš miestelio pusės nėra nustatytos ir įteisintos miško ribos. Tai sukuria galimybę piktnaudžiavimams.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus Kęstučio Virbicko pažymoje Nr. 4D - 2004/04-01 rašoma: „Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas siūlo šiuos sklypus (Kačerginės miestelio miško masyve nuosavybėn neatlygintinai perduotus miškų ūkio paskirties arba žemės ūkio paskirties 0,16 - 0,25 ha sklypus- G.K.) perkelti atitikmeniu į naujai suformuotinų sklypų teritoriją prie J.Janonio gatvės Kačerginės miestelyje ir ten leisti statybos darbus. Seimo kontrolierius pažymi, kad toks pasiūlymas neturi teisinio pagrindimo“.
Kaip 2006 m. balandžio 14 d. pažymoje „Teritorijų planavimas - teismų bylų apžvalga“ rašo Valstybinės kultūros paveldo komisijos informacijos analizės tarnybos vedėjas Gediminas Jucys: „Visuomenės teisė nustatyti nuosavybės teisių apribojimus, kokie reikalingi bendram labui, ar net paimti turtą, yra pripažinta ir pagal Europos žmogaus teisių konvenciją (1-mą protokolą), ir pagal LR Konstituciją... Pagal LR Konstituciją nuosavybė neliečiama, tačiau nuosavybės teisių ribotumą apsprendžia kitos negalimos pažeisti Konstitucijos nuostatos: nustatančios valstybės pareigą reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (46 str.), valstybės pareigą remti kultūrą ir mokslą, rūpintis kultūros paveldo (42 straipsnis) bei gamtinės aplinkos, augalijos ir gyvūnijos (54 str.) apsauga, kiekvieno žmogaus pareigą nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (28 str.). Ypatingą galią reglamentuoti nuosavybės teises suteikia 47 straipsnis, nustatantis valstybinės reikšmės saugomų teritorijų (parkų) bei istorijos, archeologijos ir kultūros objektų išimtinę Respublikos nuosavybę. Konstitucinio teismo 2005-05-13 nutarime konstatuota, kad ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. 2006-03-14 nutarime akcentuota įstatymų leidėjo teisė ypač vertingose teritorijose nustatyti teisinį režimą, apimantį nuosavybės, naudojimo, ūkinės ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2005-02-28 nutartyje (civilinė byla 3K-3-122/2005) bei 2006-03-14 nutarime įtvirtintas teisinės valstybės principas – teisinėje valstybėje niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Nurodoma, kad Konstitucija netoleruoja tokios situacijos, kai teisės pažeidėjui, kuris buvo nubaustas už nustatytų ribojimų, draudimų nepaisymą, ypač vertingų vietovių teisinio režimo pažeidimus, teisės aktais nėra nustatyta pareiga atkurti tai, kas buvo sunaikinta, suniokota, nuskurdinta ar kitaip pažeista. Teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais“.
Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjas doc. dr. Kęstutis Zaleckis bei Aplinkos ministerijos kolegijos narys Kauno technologijos universiteto Kraštotvarkos centro direktorius paveldo ekspertas prof. habil. dr. Jurgis Bučas 2006 m. lapkričio 10 d. atsakyme Nr.06/04 Kauno rajono savivaldybės tarybos nariui prof. habil. dr. Gediminui Staugaičiui rašo: „Kačerginės miestelis ir j supantys miškai bei vaizdingi Nemuno kraštovaizdžiai turi išskirtinį pažintinio turizmo ir rekreacinį potencialą...vaizdingas Nemuno slėnis su užliejamomis pievomis yra ne tik nacionalinės svarbos GAMTINIO KARKASO migracinis koridorius, bet jame aptinkamos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos floros ir faunos rūšys bei saugotinos faunos buveinės. Pagal Kauno rajono savivaldybės užsakymą 2003-2005 metais atlikti Nemuno slėnio kraštovaizdžio gamtamoksliniai ir kultūrologiniai tyrimai parodė žemės privatizacijos ir urbanizacijos grėsmę slėnio kraštovaizdžio gamtinėms, kultūrinėms, estetinėms ir rekreacinėms vertybėms...pradėtas rengti Nemuno slėnio kraštovaizdžio draustinio steigimo pagrindimas ir tvarkymo planas...rengiant Kačerginės miestelio bendrąjį planą gyvenamosios statybos plėtra neturėtų būti prioritetinė...kraštotvarkos centro bei Architektūros ir kraštotvarkos katedros kraštotvarkos specialistai nepritaria Nemuno slėnio kraštovaizdžio natūralių (gamtinių) formų keitimui supilant apsauginį pylimą ir urbanizuojant slėnio užliejamas pievas, miško parkų teritorijas bei rekreacinį potencialą turinčius Kačerginės miestelio miškus. Nemuno slėnio pievos gali būti panaudotos rekreacijos reikmėms nepažeidžiant gamtos vertybių ir nesumažinant slėnio kraštovaizdžio natūralumo“.
Kačerginės miestelio urbanizacijai bei gamtos vertybių naikinimui kategoriškai nepritaria Aplinkos ministerijos architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariai: Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros docentas KTU architektūros ir statybos instituto kraštotvarkos sektoriaus vedėjas dr. Liucijus Albertas Dringelis, garsus architektūros mokslininkas profesorius Algimantas Miškinis.