2008 m. rugsėjo 22 d., pirmadienis
2008 m. rugsėjo 20 d. LTV "Panoramos" siužetas apie Kačerginę
Norintys gali atsiųsti 2008 m. rugsėjo 20 d. LTV "Panoramos" vaizdo įrašą, kuriame yra siužetas apie Kačerginės aktualijas.
2008 m. rugsėjo 18 d., ketvirtadienis
Komentarai...
lrytas.lt straipsnio Kačerginėje – mūšis dėl Nemuno komentatorius "Diukas" rašo:
"Bėda ta, kad susiaurinus Nemuno tėkmę apsaugine damba gali pastebimai pakisti upės hidrologinis režimas: pakilti potvynių vandens lygis, padidėti dugno išplovimai, dėl to gali nukristi minimalūs sausmečio vandens lygiai. Tokius galimus pokyčius būtina įvertinti. Be to, paleidus Kauno nuotekų biologinius valymo įrenginius, Nemuno vanduo ties Kačergine ir upės pakrantės po keleto metų turėtų būti gerokai švaresnės. O tai jau didelis privalumas tokiam gražiam ir ramiam (" snaudžiančiam" ) beveik kurortiniam miesteliui."
Įdomų pastebėjimą pateikia komentatorius (-ė) "Hmmm....": "Aš tik vieną pavyzdį duosiu, kaip tvarkomąsi užsienyje. Vokietijoje mano brolis pirko didelį tvenkinį su trimis hektarais žemės, vidury labai gražių miškų , prie jo jau buvo pastatai, kuriuos dar reikėjo renovuoti.Tačiau tiek Vokietijoje, tiek Amerikoje ar kitur yra kitaip suprantama nuosavybė. Tu negali VIENAS NUSIPIRKTI EŽERO TIK SAU, ar Palangos paplūdimio...Taigi, brolio pirkinys buvo su sąlyga - pastatus naudoti kaip restoraną ir motelį, prižiūrėti mašinų aikštelę, tvarkyti tvenkinio maudymosi vietas- ir viskas liaudžiai nemokamai....Iš restorano ir motelio pajamų gaunamas pelnas, kurio dalį dar reikia skirti valytojai išlaikyti, kuri valo paplūdimius, kiemą, takus, pjauna žolę. Pasiskūstų kas, kad nesvaru, ar nepatogu , tai reikėtų baudas mokėti.O jei norėtum apsitverti viską spygliuota tvora, tai tokia bauda ateitų už rekreacinės zonos sunaikinimą, ar tiesiog priverstinis pardavimas ( zwangsversteigerung)...Taip kad ir Lietuvoje nepatariu statyti , kur pakliuvo, pasinaudojant tvarkos nebuvimu, nes kada nors būsit išvaryti , ar nugriauti..."
O komentatorius (-ė) "Bastet" pastebi: "Labiausiai piktinasi tie, kurie nori toj Nemuno pakrantej pasistatyt savo namą ir aptverti spygliuota tvora - nėra ko čia visiems valkiotis, mano namai - mano tvirtovė. Sunaikinkim paskutines vaikų stovyklas - turtingųjų vaikai vis tiek Lietuvoj nesiilsi, o visiems kitiems nieko nereikia. Po velnių, ar nors vienas rėkiantis prieš aplinkosauginius reikalavimus, gali padatyti ką nors NESĄVANAUDIŠKAI? Va, nusipirkit vaikų stovyklą ir neapstatykit mažaaukščiais namais, o įrengit gerą vaikų stovyklą, į kurią norėtųsi važiuoti. Bet ne, kažkodėl visi labai rūpinasi asmeniniu interesu, bet net šiknos nepajudins dėl viešo intereso. Taip, pakrantės apžėlę, bet ten juk gyvenat... Pasiimkit dalgį ir nušienaukit! O tokiem komentatoriams kaip 10, 9, 8 , taip ir norisi pasiūlyti tuo užsiimti: va, jums leistų pasistatyti namą nemuno apsauginiam ruože, tai ką pirmausiai padarytųmėte? Kanalizaciją į nemuną nuvestumėt ir dar spygliuota tvora pakrantę atitvertumet, kad tik niekas neįkeltų kojos į teritoriją."
kauno.diena.lt straipsnio Ar Kačerginėje išdygs daugiabučiai? komentatorius (-ė) "sofi" pastebi: "kacergine nebutu Kacergine, jei ten daugiabuciu pristatytu. Tiesiog miskasneatlaikytu gyventoju apkrovos-juk ten ir sunis vedzioja, jaunimas ir sumotociklais pasivazineja. Visko buna. kacergine is tikro saugotinas Lietuvoskampelis. Juk galima ir kitur statyti-ir netoli kelio, ir netoli misko".
komentatorius "Domantas" siūlo: "Nelinkėčiau Kačerginei nei daugiabučių, nei užliejamose pievose statomųmažaaukščių namų. Kačerginės plėtra galima labai nežymi, labai geraipasveriant visus už ir prieš."
komentatorius (-ė) "..." teigia: "Svajojantys apie namus užliejamose pakrantėse žinoma neprisimena arba nematėpotvynių, kai buvo užlieti netgi atokiau stovintys namai, vanduo buvo kone ikipačios centrinės gatvės, žmonės valtimis namo plaukiojo.Kačerginėspakrantės labai apleistos, nelikę ten buvusios sovietmečiu rekreacinėserdvės, kai reguliariai valant vagą būdavo supilama daug smėlio. Į miškątaip pat braunasi statybos...Tikiuosi, valdžia bent kada prieis išvados, kadmažuose miesteliuose reikia drausti daugiaaukštę statybą, kaip yra labaidaug šalių. Todėl mes galime grožėtis jais, savus matydami bjaurojamus. Kaspastatyta sovietmečiu, ką jau bedarysi, testovi.Informuoti apie netinkamą komentarą[...]jau kas kas, o daugiabučiai darko mažus miestelius, nesąmonė kažkokia.sovietmečio liekanos. "
Radikalia nuomone išsiskiria komentatorius (-ė) Nuomone: "Nejaugi nera priemoniu budulynu invazijai sustabdyti? Uztenka jau nuo Kauno irRngaudu kasmet po puskilometri plintancios dezuciu, vadinamu namu, metastazes.Keliai uzsikimso keliu metu begyje. Aplinkiniai miskai ir tvenkiniai taposavartynais. Dar buvo vilties kad Kacergine galetu buti barjeras. Pasirodonieko nera svento. Laukia tas pats likimas kaip ir Lampedziu, Kleboniskio. Jukdaugumoje atveju naujus namus uzsako, projektuoja, stato ir juose gyvena jausuasfaltejusiu smegenu individai. Fantazijos jiems uztenka tik tam, kad kuogreiciau gamtos lopineli isasfaltuoti, isbetonuoti, iskloti trinkelemis,iskirsti medzius. Jeigu to neuztenka, po kiek laiko pastatoma Maxsima irteritorijos subudulinimas baigtas. Nekilnojamo turto makleriai, jau turitneatitaisomai subjaurota teritorija - miesta, ten ir reiskites, dar yra dauggalimybiu kad ir tualetu po 0,5mln.Lt statymui islikusiuose skveruose. Kodel butina bjauroti viska aplinkui."
Komentarai pateikiami be pataisymų.
"Bėda ta, kad susiaurinus Nemuno tėkmę apsaugine damba gali pastebimai pakisti upės hidrologinis režimas: pakilti potvynių vandens lygis, padidėti dugno išplovimai, dėl to gali nukristi minimalūs sausmečio vandens lygiai. Tokius galimus pokyčius būtina įvertinti. Be to, paleidus Kauno nuotekų biologinius valymo įrenginius, Nemuno vanduo ties Kačergine ir upės pakrantės po keleto metų turėtų būti gerokai švaresnės. O tai jau didelis privalumas tokiam gražiam ir ramiam (" snaudžiančiam" ) beveik kurortiniam miesteliui."
Įdomų pastebėjimą pateikia komentatorius (-ė) "Hmmm....": "Aš tik vieną pavyzdį duosiu, kaip tvarkomąsi užsienyje. Vokietijoje mano brolis pirko didelį tvenkinį su trimis hektarais žemės, vidury labai gražių miškų , prie jo jau buvo pastatai, kuriuos dar reikėjo renovuoti.Tačiau tiek Vokietijoje, tiek Amerikoje ar kitur yra kitaip suprantama nuosavybė. Tu negali VIENAS NUSIPIRKTI EŽERO TIK SAU, ar Palangos paplūdimio...Taigi, brolio pirkinys buvo su sąlyga - pastatus naudoti kaip restoraną ir motelį, prižiūrėti mašinų aikštelę, tvarkyti tvenkinio maudymosi vietas- ir viskas liaudžiai nemokamai....Iš restorano ir motelio pajamų gaunamas pelnas, kurio dalį dar reikia skirti valytojai išlaikyti, kuri valo paplūdimius, kiemą, takus, pjauna žolę. Pasiskūstų kas, kad nesvaru, ar nepatogu , tai reikėtų baudas mokėti.O jei norėtum apsitverti viską spygliuota tvora, tai tokia bauda ateitų už rekreacinės zonos sunaikinimą, ar tiesiog priverstinis pardavimas ( zwangsversteigerung)...Taip kad ir Lietuvoje nepatariu statyti , kur pakliuvo, pasinaudojant tvarkos nebuvimu, nes kada nors būsit išvaryti , ar nugriauti..."
O komentatorius (-ė) "Bastet" pastebi: "Labiausiai piktinasi tie, kurie nori toj Nemuno pakrantej pasistatyt savo namą ir aptverti spygliuota tvora - nėra ko čia visiems valkiotis, mano namai - mano tvirtovė. Sunaikinkim paskutines vaikų stovyklas - turtingųjų vaikai vis tiek Lietuvoj nesiilsi, o visiems kitiems nieko nereikia. Po velnių, ar nors vienas rėkiantis prieš aplinkosauginius reikalavimus, gali padatyti ką nors NESĄVANAUDIŠKAI? Va, nusipirkit vaikų stovyklą ir neapstatykit mažaaukščiais namais, o įrengit gerą vaikų stovyklą, į kurią norėtųsi važiuoti. Bet ne, kažkodėl visi labai rūpinasi asmeniniu interesu, bet net šiknos nepajudins dėl viešo intereso. Taip, pakrantės apžėlę, bet ten juk gyvenat... Pasiimkit dalgį ir nušienaukit! O tokiem komentatoriams kaip 10, 9, 8 , taip ir norisi pasiūlyti tuo užsiimti: va, jums leistų pasistatyti namą nemuno apsauginiam ruože, tai ką pirmausiai padarytųmėte? Kanalizaciją į nemuną nuvestumėt ir dar spygliuota tvora pakrantę atitvertumet, kad tik niekas neįkeltų kojos į teritoriją."
kauno.diena.lt straipsnio Ar Kačerginėje išdygs daugiabučiai? komentatorius (-ė) "sofi" pastebi: "kacergine nebutu Kacergine, jei ten daugiabuciu pristatytu. Tiesiog miskasneatlaikytu gyventoju apkrovos-juk ten ir sunis vedzioja, jaunimas ir sumotociklais pasivazineja. Visko buna. kacergine is tikro saugotinas Lietuvoskampelis. Juk galima ir kitur statyti-ir netoli kelio, ir netoli misko".
komentatorius "Domantas" siūlo: "Nelinkėčiau Kačerginei nei daugiabučių, nei užliejamose pievose statomųmažaaukščių namų. Kačerginės plėtra galima labai nežymi, labai geraipasveriant visus už ir prieš."
komentatorius (-ė) "..." teigia: "Svajojantys apie namus užliejamose pakrantėse žinoma neprisimena arba nematėpotvynių, kai buvo užlieti netgi atokiau stovintys namai, vanduo buvo kone ikipačios centrinės gatvės, žmonės valtimis namo plaukiojo.Kačerginėspakrantės labai apleistos, nelikę ten buvusios sovietmečiu rekreacinėserdvės, kai reguliariai valant vagą būdavo supilama daug smėlio. Į miškątaip pat braunasi statybos...Tikiuosi, valdžia bent kada prieis išvados, kadmažuose miesteliuose reikia drausti daugiaaukštę statybą, kaip yra labaidaug šalių. Todėl mes galime grožėtis jais, savus matydami bjaurojamus. Kaspastatyta sovietmečiu, ką jau bedarysi, testovi.Informuoti apie netinkamą komentarą[...]jau kas kas, o daugiabučiai darko mažus miestelius, nesąmonė kažkokia.sovietmečio liekanos. "
Radikalia nuomone išsiskiria komentatorius (-ė) Nuomone: "Nejaugi nera priemoniu budulynu invazijai sustabdyti? Uztenka jau nuo Kauno irRngaudu kasmet po puskilometri plintancios dezuciu, vadinamu namu, metastazes.Keliai uzsikimso keliu metu begyje. Aplinkiniai miskai ir tvenkiniai taposavartynais. Dar buvo vilties kad Kacergine galetu buti barjeras. Pasirodonieko nera svento. Laukia tas pats likimas kaip ir Lampedziu, Kleboniskio. Jukdaugumoje atveju naujus namus uzsako, projektuoja, stato ir juose gyvena jausuasfaltejusiu smegenu individai. Fantazijos jiems uztenka tik tam, kad kuogreiciau gamtos lopineli isasfaltuoti, isbetonuoti, iskloti trinkelemis,iskirsti medzius. Jeigu to neuztenka, po kiek laiko pastatoma Maxsima irteritorijos subudulinimas baigtas. Nekilnojamo turto makleriai, jau turitneatitaisomai subjaurota teritorija - miesta, ten ir reiskites, dar yra dauggalimybiu kad ir tualetu po 0,5mln.Lt statymui islikusiuose skveruose. Kodel butina bjauroti viska aplinkui."
Komentarai pateikiami be pataisymų.
2008 m. rugsėjo 17 d., trečiadienis
Naujas lrytas.lt straipsnis
Naujas internetinio dienraščio lrytas.lt straipsnis:
"Kačerginėje – mūšis dėl Nemuno"
"Kačerginėje – mūšis dėl Nemuno"
2008 m. rugsėjo 16 d., antradienis
2008 m. rugsėjo 15 d. Alternatyvios KPK kreipimuisi pritaria...
2008 m. rugsėjo 15 d. K R E I P I M U I S I pritaria apie 20 Alternatyvią kultūros paveldo komisiją sudarančių organizacijų ir neformalių judėjimų iš visos Lietuvos:
judėjimas „Už Lietuvą be kabučių“, Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė, Žvėryno bendruomenė, Vilniaus nepriklausomų bendruomenių asociacija, Žaliųjų klubas "Gojus" (Molėtai), Lietuvos žaliųjų judėjimas, Pilaitės bendruomenė, Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, Piliečių sąjunga, Kauno istorijos draugija, Kuršių Nerijos mylėtojų bendruomenė, Rasų bendruomenė, Visuomeninė aplinkosaugos komisija prie Vilniaus savivaldybes ir t.t...
judėjimas „Už Lietuvą be kabučių“, Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė, Žvėryno bendruomenė, Vilniaus nepriklausomų bendruomenių asociacija, Žaliųjų klubas "Gojus" (Molėtai), Lietuvos žaliųjų judėjimas, Pilaitės bendruomenė, Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, Piliečių sąjunga, Kauno istorijos draugija, Kuršių Nerijos mylėtojų bendruomenė, Rasų bendruomenė, Visuomeninė aplinkosaugos komisija prie Vilniaus savivaldybes ir t.t...
2008 m. rugsėjo 15 d. ALTERNATYVIOS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS K R E I P I M O S I aiškinamasis raštas
2008 m. rugsėjo 15 d. ALTERNATYVIOS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS K R E I P I M O S I „DĖL KAČERGINĖS MIESTELIO BENDROJO PLANO IR NUMATOMOS NEPROPORCINGOS PLĖTROS, GALINČIOS SUNAIKINTI KULTŪROS IR GAMTOS VERTYBES“ Į LIETUVOS ARCHITEKTŲ SĄJUNGOS ARCHITEKTŪROS-URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBĄ, APLINKOS MINISTERIJĄ, Valstybinę kultūros paveldo komisiją, Kultūros paveldo departamentą
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Lietuvos Respublikos Ministrų kabinetas 1933 m. gegužės 16 d. Kačerginės miesteliui suteikė ir įteisino kurorto statusą. Dabar galioja Kačerginės miestelio bendrasis planas, patvirtintas LTSR MT VSRK 1977 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 181. Kačerginės bendruomenė 2004 m vasario mėn. Kačerginės seniūnijos darnaus vystymosi strateginiame plane numatė miestelio viziją: Kačerginė- poilsio ir rekreacijos centras.
Kauno rajono savivaldybės taryba 2002 m. gegužės 2 d. SPRENDIMU Nr. 31 nusprendė rengti Kačerginės miestelio bendrąjį planą, o 2002 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 72 buvo patvirtinta Kačerginės miestelio bendrojo plano darbų programa. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. TS-226 Kačerginės miestelio bendrasis planas rengiamas pagal koncepciją: 1. Miško pusėje J. Janonio gatvės laisvi plotai gali būti užstatomi tik tuo atveju, jei yra įsiterpę pagal gatvės perimetrą tarp esamų gyvenamųjų namų valdų. 2. Tarp J. Janonio gatvės ir Nemuno gyvenamosios paskirties žemės sklypai gali būti formuojami atsižvelgiant į rekreacijos poreikį ir gamtosaugos reikalavimus. Užsakovas: Kauno rajono savivaldybės administracija, atstovaujama administracijos direktoriaus, Savanorių pr.371, Kaunas (8 37) 305 500, faksas (8 37) 305 501, paštas: info@krs.lt. Kačerginės miestelio bendrąjį planą rengia individuali Gedimino Bulavo įmonė, architektas G. Bulavas.
Pastaruoju metu iškilo grėsmė, kad Kauno rajono savivaldybei per menkai atstovaujant viešąjį interesą, privatiems investuotojams bus suteikta teisė esmingai pakeisti susiformavusias Kačerginės miestelio kultūrines- gamtines vertybes: unikalų daug metų rekreacinei paskirčiai formuotą mišką, Nemuno slėnio žemutinę terasą, pievų erdvę. Taip būtų paneigta ilgai brandinta mažo, su unikalia gamtine aplinka derančio kurortinio miestelio natūralaus plėtojimosi tradicija, nuskurdintas miestelio senbuvių gyvenimas ir atimta visuomenei svarbi perspektyva ateityje harmoningai plėtoti ir puoselėti rekreacinį šios kultūrinės- gamtinės erdvės potencialą ir reikštų esminį Kačerginės urbanistinio - gamtinio žemėlapio perbraižymą. Planuojama Kačerginės miestelio plėtra liudija visoje Lietuvoje įsigalėjusią tendenciją naikinti nekomercines viešosios kultūros bei gamtines erdves ir kelia esminius klausimus apie mūsų miestelių plėtros politiką. Kokiais prioritetais remiantis ji formuojama - komerciniais investuotojų poreikiais ar platesniu viešuoju interesu? Siūlymas gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatus statyti pavasario polaidžio užliejamoje Nemuno priekrantėje bei žemutinėje Nemuno slėnio terasoje nėra adekvatus, galvojant apie tai, kas būtų prarasta. Atsižvelgiant į unikalų kultūrinio kraštovaizdžio paveldą, yra prasmingiau ne naikinti, bet plėtoti jau susiformavusią vieno aukšto individualių gyvenamųjų namų tradiciją, ateityje kuriant ir išryškinant rekreacines miestelio savybes. Sprendžiant Kačerginės miestelio likimą, esmingai susijusį su bendrąja valstybės tradicinio kraštovaizdžio ir viešųjų gamtinių erdvių išsaugojimo politika, Kauno rajono savivaldybės teiginiai, neva ji nebegalinti daryti įtakos privačia nuosavybe tapusių žemės sklypų likimui yra nepriimtini. Jau 2002 m. neteisėtai palaiminus kontroliuojančioms organizacijoms buvo pradėtas planingas neatskiriamos Kačerginės miestelio dalies- Kačerginės miško parko naikinimas: miškas turėjo būti kas 25 m iškirstas 6 m pločio valkšnomis. Faktiškai tai būtų reiškę jo sunaikinimą. 2005 m. buvo suplanuota iškirsti brandų pušyną prie V.Mykolaičio- Putino gatvelės Kačerginėje, išdalinti sklypus ir užstatyti. To atsisakyta.
AB "MIESTPROJEKTAS" parengtas KAUNO RAJONO KAČERGINĖS MIESTELIO BENDROJO PLANO STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO APIMTIES NUSTATYMO DOKUMENTAS numato teritorijos pagal J. Janonio gatvės perimetrą užstatymą, formuojant sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų, visuomeninės bei komercinės paskirties objektų statyboms, planuojamos teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statyboms link Nemuno, už jau susiformavusių Kačerginės miestelio gyvenamųjų valdų, prie naujo projektuojamo gatvių tinklo, pakeliant esamą žemės paviršiaus altitudę iki neužliejamos altitudės apie 25, 7m, numatomos teritorijos (arčiau Nemuno) formuojant sklypus trumpalaikiam gyventojų ir miestelio lankytojų poilsiui ir pramogoms organizuoti (sporto aikštynai, poilsio aikštelės, kempingai, stovyklavietės, moteliai ir kt. ). Siūloma keisti buvusių „Merkurijaus" stovyklos teritorijos, „Liepsnelės" stovyklos teritorijai naudojimo būdą iš komercinės paskirties teritorijos į mažaaukščių gyvenamųjų namų teritoriją.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2002 m. spalio 29 d. NUTARIMU Nr. IX-1154 patvirtintame LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRAJAME PLANE, kuris nuo jo įsigaliojimo turi įstatymo galią, Kačerginės miestelio teritorija bei jį supantys miškai pažymėti kaip GAMTINIO KARKASO migracinis koridorius. Šiame plane nustatytos tokios gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo (naudojimo ir apsaugos) kryptys: a) išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis; b) palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas; c) gražinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMAS (Nr. IX-628, 2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3902 (2001-12-28)) nurodo, kad patvirtintomis GAMTINIO KARKASO bei ekologinių tinklų ribomis ir teisės aktų nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos ir žemėtvarkos projektus, kitus specialiuosius ir detaliuosius planus. GAMTINIO KARKASO rekreacinės, miškų ūkio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti gyvenamuosius kvartalus. Pagal GAMTINIO KARKASO NUOSTATUS (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. D1-96) gyvenamasis kvartalas GAMTINIO KARKASO teritorijoje – 3 ar daugiau gyvenamųjų namų ar ūkininkų sodybų, atstumas tarp kurių ne didesnis kaip 150 m. GAMTINIO KARKASO NUOSTATAI nurodo, kad GAMTINIO KARKASO teritorijose leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas. Saugomose GAMTINIO KARKASO teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį. Teritorijose, turinčiose istorinę, kultūrinę vertę, svarbiose estetiniu atžvilgiu, GAMTINIO KARKASO teritorijos tvarkomos atsižvelgiant ir derinant tarpusavyje ekologinius, kultūrinius ir estetinius kraštovaizdžio formavimo reikalavimus. Kraštovaizdžio tvarkymo specialiuosius planus rengti ir jų sudėtyje numatyti sprendinius, susijusius su GAMTINIO KARKASO formavimu, privaloma tais atvejais, kai savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai neparengti arba parengtų bendrųjų planų sprendiniuose gamtinis karkasas neišskirtas, kraštovaizdžio tvarkymo klausimai nespręsti. Naujai formuojamos GAMTINIO KARKASO teritorijos turi tarnauti biologinės įvairovės gausinimui, natūralių ir pusiau natūralių buveinių fragmentacijos mažinimui, nepageidaujamų gamtinių procesų (vandens ir vėjo erozija, karstas, nuošliaužos ir pan.) reguliavimui, ekstensyviai, pažintinei rekreacijai plėtoti, estetinėms vietovės charakteristikoms pabrėžti ir jas turtinti.
LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRAJAME PLANE šalies teritorijoje nustatyti penki istorijos paveldo dominavimo regionai. Vienas iš jų- Panemunių regionas, kur pagrindinis istorinis krūvis tenka ir Kačerginės miestelio pašonėje esančiam Pyplių piliakalniui.
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJOS užsakymu paruoštos NEMUNO ZONOS KAIP KULTŪRINĖS–TURISTINĖS ZONOS POTENCIALO PLĖTROS IR GALIMYBIŲ STUDIJOS 2007 m. gegužės 16 d. galutinėje ataskaitoje be kitų ir Pyplių piliakalnį kaip valstybingumo ir tautiškumo puoselėjimui svarbų objektą siūloma įtraukti į pažintinius maršrutus, ant piliakalnio organizuoti tradicinius renginius, populiarinti pagoniškas tradicijas (apeigas, ritualus ir pan.). Minėtoje STUDIJOJE kaip ypatingai svarbus gamtinis ir kultūrinis darinys minima ir Kačerginė.
Dabar rengiamo KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO PLANO PIRMINĖJE KONCEPCIJOJE pabrėžiama, kad upių slėnių, ypač Nemuno, kraštovaizdžio ir senųjų miestelių, tarp jų ir Kačerginės, siluetų darną dar neseniai buvo galima laikyti aukščiausios, Europos lygmens, prabos. Iki dabar išliko 11 km ritmas tarp signalinių piliakalnių, įsikūrusių prie senųjų miestelių. Skaičiuojant nuo Kauno pilies: Raudondvaris (11 km); Kulautuva – Pypliai (22 km); Vilkija (33 km); Seredžius (44 km) ir t. t. Iki Rambyno. Tarpuose – neliesta, natūrali panemunių gamta. Akcentuojama, kad dabar iškilo ištisinio upių užstatymo grėsmė ir kad ryškiausiai tai juntama Kačerginės areale. Koncepcijoje Kačerginė, jos apylinkės ir Nemuno slėnis įvardijami kaip KOMPLEKSINĖ REKREACINĖ VIETOVĖ. Siūloma Kačerginę ir jos apylinkes atrinkti ir išskirti kaip turizmo ir rekreacijos centrą specializuotai raidai ir tvarkymui. Patvirtintoje Kauno rajono savivaldybės BENDROJO PLANO KONCEPCIJOJE Kačerginei numatytas MODERNIZUOJAMOS GYVENVIETĖS statusas, tobulinant esamą urbanistinę struktūrą, nedidinant teritorijos nemotyvuotai.
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2002 m. balandžio 12 d. VYRIAUSYBĖS NUTARIMU Nr. 520 „dėl Kauno apskrities miškų priskyrimo miškų grupėms“ kaip valstybės saugomos teritorijos įteisinti šie Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Kačerginės girininkijos miško kvartalai: kaip draustinių miškai - 89 d, 451–455, 456 d, 458 d, 459 d (313,3 ha); kaip miško parkai - 114–130 (453,5 ha); kaip rekreaciniai miško sklypai - 113, 341 d, 342 d, 348 d. (116 ha). Visas Kačerginę supančių valstybės saugomų miškų teritorijų plotas yra 882,8 ha.
Kačerginės miško parke yra I-o pasaulinio karo vokiečių karių kapai, 1941 m. birželio sukilimo dalyvių Stanislovo Daukšos ir Vytauto Linkevičiaus žūties vietą ženklinantys pagal garsaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatyti kryžiai. Miško parko pašonėje išliko aikštė, po kurią vaikščiojo lietuvių literatūros klasikas Jonas Biliūnas ir jo „Liūdnos pasakos“ prototipai- Juozapota ir „gražūs ponai“. Kaip teigia A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejaus memorialinio skyriaus vedėja Alma Ambraškaitė „...Kačerginė buvo paskutinė J. Biliūno stotelė tėvynėje, prieš jam amžinai išvykstant iš Lietuvos [...] Kačerginėje parašytas garsusis apsakymas „Brisiaus galas" (1906 08 25), taip pat apsakymai "Abejojimas" (1906. 08. 22), „Vieną rudens dieną... " (1906 08 30). Kačerginėje užsimezgė didžiausias J. Biliūno kūrinys „Liūdna pasaka" - čia rašytojas sutiko Juozapotos prototipę...“. Teisiškai neapsaugotas, tiek savivaldai, tiek paveldosaugai neatliekant savo pareigų nyksta Kačerginės kultūros paveldas: nugriautas vieno pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių profesoriaus Juozo Zikaro namas, neseniai neteisėtai rekonstruotas Vinco Mykolaičio- Putino namas, perstatytas J.Biliūno vasarnamis, subjaurota jo aplinka. Sunaikintas ir užstatytas vasarnamį supęs pušynas. Neseniai panaikinta teisinė apsauga J.Biliūno vasarnamiui ir P.Mašioto sodybai. Jau sunaikinti ir 1996 m. iš registro išbraukti miestelio centre buvę senkapiai. Miestelio ir Kačerginės miško parko pašonėje esančiam Pyplių piliakalniui nėra nustatyta ir įteisinta apsaugos zona, nors gretimi žemės sklypai dalijami privatiems asmenims. Nė vienam Kačerginės paveldo objektui nėra nustatyta nei apsaugos zona, nei teritorija. Niekas net nesiruošia užsakyti detaliųjų paveldosauginių planų. Kadangi detaliųjų planų nėra, šie objektai nėra nekilnojamojo turto registre. Taigi, yra teisiškai neapsaugoti. Nėra jokių memorialinių ekspozicijų, niekas nerenka jokios paveldosauginės informacijos etc. Iš miestelio pusės nėra nustatytos ir įteisintos miško ribos. Tai sukuria galimybę piktnaudžiavimams.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus Kęstučio Virbicko pažymoje Nr. 4D - 2004/04-01 rašoma: „Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas siūlo šiuos sklypus (Kačerginės miestelio miško masyve nuosavybėn neatlygintinai perduotus miškų ūkio paskirties arba žemės ūkio paskirties 0,16 - 0,25 ha sklypus- G.K.) perkelti atitikmeniu į naujai suformuotinų sklypų teritoriją prie J.Janonio gatvės Kačerginės miestelyje ir ten leisti statybos darbus. Seimo kontrolierius pažymi, kad toks pasiūlymas neturi teisinio pagrindimo“.
Kaip 2006 m. balandžio 14 d. pažymoje „Teritorijų planavimas - teismų bylų apžvalga“ rašo Valstybinės kultūros paveldo komisijos informacijos analizės tarnybos vedėjas Gediminas Jucys: „Visuomenės teisė nustatyti nuosavybės teisių apribojimus, kokie reikalingi bendram labui, ar net paimti turtą, yra pripažinta ir pagal Europos žmogaus teisių konvenciją (1-mą protokolą), ir pagal LR Konstituciją... Pagal LR Konstituciją nuosavybė neliečiama, tačiau nuosavybės teisių ribotumą apsprendžia kitos negalimos pažeisti Konstitucijos nuostatos: nustatančios valstybės pareigą reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (46 str.), valstybės pareigą remti kultūrą ir mokslą, rūpintis kultūros paveldo (42 straipsnis) bei gamtinės aplinkos, augalijos ir gyvūnijos (54 str.) apsauga, kiekvieno žmogaus pareigą nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (28 str.). Ypatingą galią reglamentuoti nuosavybės teises suteikia 47 straipsnis, nustatantis valstybinės reikšmės saugomų teritorijų (parkų) bei istorijos, archeologijos ir kultūros objektų išimtinę Respublikos nuosavybę. Konstitucinio teismo 2005-05-13 nutarime konstatuota, kad ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. 2006-03-14 nutarime akcentuota įstatymų leidėjo teisė ypač vertingose teritorijose nustatyti teisinį režimą, apimantį nuosavybės, naudojimo, ūkinės ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2005-02-28 nutartyje (civilinė byla 3K-3-122/2005) bei 2006-03-14 nutarime įtvirtintas teisinės valstybės principas – teisinėje valstybėje niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Nurodoma, kad Konstitucija netoleruoja tokios situacijos, kai teisės pažeidėjui, kuris buvo nubaustas už nustatytų ribojimų, draudimų nepaisymą, ypač vertingų vietovių teisinio režimo pažeidimus, teisės aktais nėra nustatyta pareiga atkurti tai, kas buvo sunaikinta, suniokota, nuskurdinta ar kitaip pažeista. Teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais“.
Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjas doc. dr. Kęstutis Zaleckis bei Aplinkos ministerijos kolegijos narys Kauno technologijos universiteto Kraštotvarkos centro direktorius paveldo ekspertas prof. habil. dr. Jurgis Bučas 2006 m. lapkričio 10 d. atsakyme Nr.06/04 Kauno rajono savivaldybės tarybos nariui prof. habil. dr. Gediminui Staugaičiui rašo: „Kačerginės miestelis ir j supantys miškai bei vaizdingi Nemuno kraštovaizdžiai turi išskirtinį pažintinio turizmo ir rekreacinį potencialą...vaizdingas Nemuno slėnis su užliejamomis pievomis yra ne tik nacionalinės svarbos GAMTINIO KARKASO migracinis koridorius, bet jame aptinkamos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos floros ir faunos rūšys bei saugotinos faunos buveinės. Pagal Kauno rajono savivaldybės užsakymą 2003-2005 metais atlikti Nemuno slėnio kraštovaizdžio gamtamoksliniai ir kultūrologiniai tyrimai parodė žemės privatizacijos ir urbanizacijos grėsmę slėnio kraštovaizdžio gamtinėms, kultūrinėms, estetinėms ir rekreacinėms vertybėms...pradėtas rengti Nemuno slėnio kraštovaizdžio draustinio steigimo pagrindimas ir tvarkymo planas...rengiant Kačerginės miestelio bendrąjį planą gyvenamosios statybos plėtra neturėtų būti prioritetinė...kraštotvarkos centro bei Architektūros ir kraštotvarkos katedros kraštotvarkos specialistai nepritaria Nemuno slėnio kraštovaizdžio natūralių (gamtinių) formų keitimui supilant apsauginį pylimą ir urbanizuojant slėnio užliejamas pievas, miško parkų teritorijas bei rekreacinį potencialą turinčius Kačerginės miestelio miškus. Nemuno slėnio pievos gali būti panaudotos rekreacijos reikmėms nepažeidžiant gamtos vertybių ir nesumažinant slėnio kraštovaizdžio natūralumo“.
Kačerginės miestelio urbanizacijai bei gamtos vertybių naikinimui kategoriškai nepritaria Aplinkos ministerijos architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariai: Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros docentas KTU architektūros ir statybos instituto kraštotvarkos sektoriaus vedėjas dr. Liucijus Albertas Dringelis, garsus architektūros mokslininkas profesorius Algimantas Miškinis.
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Lietuvos Respublikos Ministrų kabinetas 1933 m. gegužės 16 d. Kačerginės miesteliui suteikė ir įteisino kurorto statusą. Dabar galioja Kačerginės miestelio bendrasis planas, patvirtintas LTSR MT VSRK 1977 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 181. Kačerginės bendruomenė 2004 m vasario mėn. Kačerginės seniūnijos darnaus vystymosi strateginiame plane numatė miestelio viziją: Kačerginė- poilsio ir rekreacijos centras.
Kauno rajono savivaldybės taryba 2002 m. gegužės 2 d. SPRENDIMU Nr. 31 nusprendė rengti Kačerginės miestelio bendrąjį planą, o 2002 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 72 buvo patvirtinta Kačerginės miestelio bendrojo plano darbų programa. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. TS-226 Kačerginės miestelio bendrasis planas rengiamas pagal koncepciją: 1. Miško pusėje J. Janonio gatvės laisvi plotai gali būti užstatomi tik tuo atveju, jei yra įsiterpę pagal gatvės perimetrą tarp esamų gyvenamųjų namų valdų. 2. Tarp J. Janonio gatvės ir Nemuno gyvenamosios paskirties žemės sklypai gali būti formuojami atsižvelgiant į rekreacijos poreikį ir gamtosaugos reikalavimus. Užsakovas: Kauno rajono savivaldybės administracija, atstovaujama administracijos direktoriaus, Savanorių pr.371, Kaunas (8 37) 305 500, faksas (8 37) 305 501, paštas: info@krs.lt. Kačerginės miestelio bendrąjį planą rengia individuali Gedimino Bulavo įmonė, architektas G. Bulavas.
Pastaruoju metu iškilo grėsmė, kad Kauno rajono savivaldybei per menkai atstovaujant viešąjį interesą, privatiems investuotojams bus suteikta teisė esmingai pakeisti susiformavusias Kačerginės miestelio kultūrines- gamtines vertybes: unikalų daug metų rekreacinei paskirčiai formuotą mišką, Nemuno slėnio žemutinę terasą, pievų erdvę. Taip būtų paneigta ilgai brandinta mažo, su unikalia gamtine aplinka derančio kurortinio miestelio natūralaus plėtojimosi tradicija, nuskurdintas miestelio senbuvių gyvenimas ir atimta visuomenei svarbi perspektyva ateityje harmoningai plėtoti ir puoselėti rekreacinį šios kultūrinės- gamtinės erdvės potencialą ir reikštų esminį Kačerginės urbanistinio - gamtinio žemėlapio perbraižymą. Planuojama Kačerginės miestelio plėtra liudija visoje Lietuvoje įsigalėjusią tendenciją naikinti nekomercines viešosios kultūros bei gamtines erdves ir kelia esminius klausimus apie mūsų miestelių plėtros politiką. Kokiais prioritetais remiantis ji formuojama - komerciniais investuotojų poreikiais ar platesniu viešuoju interesu? Siūlymas gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatus statyti pavasario polaidžio užliejamoje Nemuno priekrantėje bei žemutinėje Nemuno slėnio terasoje nėra adekvatus, galvojant apie tai, kas būtų prarasta. Atsižvelgiant į unikalų kultūrinio kraštovaizdžio paveldą, yra prasmingiau ne naikinti, bet plėtoti jau susiformavusią vieno aukšto individualių gyvenamųjų namų tradiciją, ateityje kuriant ir išryškinant rekreacines miestelio savybes. Sprendžiant Kačerginės miestelio likimą, esmingai susijusį su bendrąja valstybės tradicinio kraštovaizdžio ir viešųjų gamtinių erdvių išsaugojimo politika, Kauno rajono savivaldybės teiginiai, neva ji nebegalinti daryti įtakos privačia nuosavybe tapusių žemės sklypų likimui yra nepriimtini. Jau 2002 m. neteisėtai palaiminus kontroliuojančioms organizacijoms buvo pradėtas planingas neatskiriamos Kačerginės miestelio dalies- Kačerginės miško parko naikinimas: miškas turėjo būti kas 25 m iškirstas 6 m pločio valkšnomis. Faktiškai tai būtų reiškę jo sunaikinimą. 2005 m. buvo suplanuota iškirsti brandų pušyną prie V.Mykolaičio- Putino gatvelės Kačerginėje, išdalinti sklypus ir užstatyti. To atsisakyta.
AB "MIESTPROJEKTAS" parengtas KAUNO RAJONO KAČERGINĖS MIESTELIO BENDROJO PLANO STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO APIMTIES NUSTATYMO DOKUMENTAS numato teritorijos pagal J. Janonio gatvės perimetrą užstatymą, formuojant sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų, visuomeninės bei komercinės paskirties objektų statyboms, planuojamos teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statyboms link Nemuno, už jau susiformavusių Kačerginės miestelio gyvenamųjų valdų, prie naujo projektuojamo gatvių tinklo, pakeliant esamą žemės paviršiaus altitudę iki neužliejamos altitudės apie 25, 7m, numatomos teritorijos (arčiau Nemuno) formuojant sklypus trumpalaikiam gyventojų ir miestelio lankytojų poilsiui ir pramogoms organizuoti (sporto aikštynai, poilsio aikštelės, kempingai, stovyklavietės, moteliai ir kt. ). Siūloma keisti buvusių „Merkurijaus" stovyklos teritorijos, „Liepsnelės" stovyklos teritorijai naudojimo būdą iš komercinės paskirties teritorijos į mažaaukščių gyvenamųjų namų teritoriją.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2002 m. spalio 29 d. NUTARIMU Nr. IX-1154 patvirtintame LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRAJAME PLANE, kuris nuo jo įsigaliojimo turi įstatymo galią, Kačerginės miestelio teritorija bei jį supantys miškai pažymėti kaip GAMTINIO KARKASO migracinis koridorius. Šiame plane nustatytos tokios gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo (naudojimo ir apsaugos) kryptys: a) išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis; b) palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas; c) gražinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMAS (Nr. IX-628, 2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3902 (2001-12-28)) nurodo, kad patvirtintomis GAMTINIO KARKASO bei ekologinių tinklų ribomis ir teisės aktų nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos ir žemėtvarkos projektus, kitus specialiuosius ir detaliuosius planus. GAMTINIO KARKASO rekreacinės, miškų ūkio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti gyvenamuosius kvartalus. Pagal GAMTINIO KARKASO NUOSTATUS (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. D1-96) gyvenamasis kvartalas GAMTINIO KARKASO teritorijoje – 3 ar daugiau gyvenamųjų namų ar ūkininkų sodybų, atstumas tarp kurių ne didesnis kaip 150 m. GAMTINIO KARKASO NUOSTATAI nurodo, kad GAMTINIO KARKASO teritorijose leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas. Saugomose GAMTINIO KARKASO teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį. Teritorijose, turinčiose istorinę, kultūrinę vertę, svarbiose estetiniu atžvilgiu, GAMTINIO KARKASO teritorijos tvarkomos atsižvelgiant ir derinant tarpusavyje ekologinius, kultūrinius ir estetinius kraštovaizdžio formavimo reikalavimus. Kraštovaizdžio tvarkymo specialiuosius planus rengti ir jų sudėtyje numatyti sprendinius, susijusius su GAMTINIO KARKASO formavimu, privaloma tais atvejais, kai savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai neparengti arba parengtų bendrųjų planų sprendiniuose gamtinis karkasas neišskirtas, kraštovaizdžio tvarkymo klausimai nespręsti. Naujai formuojamos GAMTINIO KARKASO teritorijos turi tarnauti biologinės įvairovės gausinimui, natūralių ir pusiau natūralių buveinių fragmentacijos mažinimui, nepageidaujamų gamtinių procesų (vandens ir vėjo erozija, karstas, nuošliaužos ir pan.) reguliavimui, ekstensyviai, pažintinei rekreacijai plėtoti, estetinėms vietovės charakteristikoms pabrėžti ir jas turtinti.
LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRAJAME PLANE šalies teritorijoje nustatyti penki istorijos paveldo dominavimo regionai. Vienas iš jų- Panemunių regionas, kur pagrindinis istorinis krūvis tenka ir Kačerginės miestelio pašonėje esančiam Pyplių piliakalniui.
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJOS užsakymu paruoštos NEMUNO ZONOS KAIP KULTŪRINĖS–TURISTINĖS ZONOS POTENCIALO PLĖTROS IR GALIMYBIŲ STUDIJOS 2007 m. gegužės 16 d. galutinėje ataskaitoje be kitų ir Pyplių piliakalnį kaip valstybingumo ir tautiškumo puoselėjimui svarbų objektą siūloma įtraukti į pažintinius maršrutus, ant piliakalnio organizuoti tradicinius renginius, populiarinti pagoniškas tradicijas (apeigas, ritualus ir pan.). Minėtoje STUDIJOJE kaip ypatingai svarbus gamtinis ir kultūrinis darinys minima ir Kačerginė.
Dabar rengiamo KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO PLANO PIRMINĖJE KONCEPCIJOJE pabrėžiama, kad upių slėnių, ypač Nemuno, kraštovaizdžio ir senųjų miestelių, tarp jų ir Kačerginės, siluetų darną dar neseniai buvo galima laikyti aukščiausios, Europos lygmens, prabos. Iki dabar išliko 11 km ritmas tarp signalinių piliakalnių, įsikūrusių prie senųjų miestelių. Skaičiuojant nuo Kauno pilies: Raudondvaris (11 km); Kulautuva – Pypliai (22 km); Vilkija (33 km); Seredžius (44 km) ir t. t. Iki Rambyno. Tarpuose – neliesta, natūrali panemunių gamta. Akcentuojama, kad dabar iškilo ištisinio upių užstatymo grėsmė ir kad ryškiausiai tai juntama Kačerginės areale. Koncepcijoje Kačerginė, jos apylinkės ir Nemuno slėnis įvardijami kaip KOMPLEKSINĖ REKREACINĖ VIETOVĖ. Siūloma Kačerginę ir jos apylinkes atrinkti ir išskirti kaip turizmo ir rekreacijos centrą specializuotai raidai ir tvarkymui. Patvirtintoje Kauno rajono savivaldybės BENDROJO PLANO KONCEPCIJOJE Kačerginei numatytas MODERNIZUOJAMOS GYVENVIETĖS statusas, tobulinant esamą urbanistinę struktūrą, nedidinant teritorijos nemotyvuotai.
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2002 m. balandžio 12 d. VYRIAUSYBĖS NUTARIMU Nr. 520 „dėl Kauno apskrities miškų priskyrimo miškų grupėms“ kaip valstybės saugomos teritorijos įteisinti šie Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Kačerginės girininkijos miško kvartalai: kaip draustinių miškai - 89 d, 451–455, 456 d, 458 d, 459 d (313,3 ha); kaip miško parkai - 114–130 (453,5 ha); kaip rekreaciniai miško sklypai - 113, 341 d, 342 d, 348 d. (116 ha). Visas Kačerginę supančių valstybės saugomų miškų teritorijų plotas yra 882,8 ha.
Kačerginės miško parke yra I-o pasaulinio karo vokiečių karių kapai, 1941 m. birželio sukilimo dalyvių Stanislovo Daukšos ir Vytauto Linkevičiaus žūties vietą ženklinantys pagal garsaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatyti kryžiai. Miško parko pašonėje išliko aikštė, po kurią vaikščiojo lietuvių literatūros klasikas Jonas Biliūnas ir jo „Liūdnos pasakos“ prototipai- Juozapota ir „gražūs ponai“. Kaip teigia A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejaus memorialinio skyriaus vedėja Alma Ambraškaitė „...Kačerginė buvo paskutinė J. Biliūno stotelė tėvynėje, prieš jam amžinai išvykstant iš Lietuvos [...] Kačerginėje parašytas garsusis apsakymas „Brisiaus galas" (1906 08 25), taip pat apsakymai "Abejojimas" (1906. 08. 22), „Vieną rudens dieną... " (1906 08 30). Kačerginėje užsimezgė didžiausias J. Biliūno kūrinys „Liūdna pasaka" - čia rašytojas sutiko Juozapotos prototipę...“. Teisiškai neapsaugotas, tiek savivaldai, tiek paveldosaugai neatliekant savo pareigų nyksta Kačerginės kultūros paveldas: nugriautas vieno pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių profesoriaus Juozo Zikaro namas, neseniai neteisėtai rekonstruotas Vinco Mykolaičio- Putino namas, perstatytas J.Biliūno vasarnamis, subjaurota jo aplinka. Sunaikintas ir užstatytas vasarnamį supęs pušynas. Neseniai panaikinta teisinė apsauga J.Biliūno vasarnamiui ir P.Mašioto sodybai. Jau sunaikinti ir 1996 m. iš registro išbraukti miestelio centre buvę senkapiai. Miestelio ir Kačerginės miško parko pašonėje esančiam Pyplių piliakalniui nėra nustatyta ir įteisinta apsaugos zona, nors gretimi žemės sklypai dalijami privatiems asmenims. Nė vienam Kačerginės paveldo objektui nėra nustatyta nei apsaugos zona, nei teritorija. Niekas net nesiruošia užsakyti detaliųjų paveldosauginių planų. Kadangi detaliųjų planų nėra, šie objektai nėra nekilnojamojo turto registre. Taigi, yra teisiškai neapsaugoti. Nėra jokių memorialinių ekspozicijų, niekas nerenka jokios paveldosauginės informacijos etc. Iš miestelio pusės nėra nustatytos ir įteisintos miško ribos. Tai sukuria galimybę piktnaudžiavimams.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus Kęstučio Virbicko pažymoje Nr. 4D - 2004/04-01 rašoma: „Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas siūlo šiuos sklypus (Kačerginės miestelio miško masyve nuosavybėn neatlygintinai perduotus miškų ūkio paskirties arba žemės ūkio paskirties 0,16 - 0,25 ha sklypus- G.K.) perkelti atitikmeniu į naujai suformuotinų sklypų teritoriją prie J.Janonio gatvės Kačerginės miestelyje ir ten leisti statybos darbus. Seimo kontrolierius pažymi, kad toks pasiūlymas neturi teisinio pagrindimo“.
Kaip 2006 m. balandžio 14 d. pažymoje „Teritorijų planavimas - teismų bylų apžvalga“ rašo Valstybinės kultūros paveldo komisijos informacijos analizės tarnybos vedėjas Gediminas Jucys: „Visuomenės teisė nustatyti nuosavybės teisių apribojimus, kokie reikalingi bendram labui, ar net paimti turtą, yra pripažinta ir pagal Europos žmogaus teisių konvenciją (1-mą protokolą), ir pagal LR Konstituciją... Pagal LR Konstituciją nuosavybė neliečiama, tačiau nuosavybės teisių ribotumą apsprendžia kitos negalimos pažeisti Konstitucijos nuostatos: nustatančios valstybės pareigą reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (46 str.), valstybės pareigą remti kultūrą ir mokslą, rūpintis kultūros paveldo (42 straipsnis) bei gamtinės aplinkos, augalijos ir gyvūnijos (54 str.) apsauga, kiekvieno žmogaus pareigą nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (28 str.). Ypatingą galią reglamentuoti nuosavybės teises suteikia 47 straipsnis, nustatantis valstybinės reikšmės saugomų teritorijų (parkų) bei istorijos, archeologijos ir kultūros objektų išimtinę Respublikos nuosavybę. Konstitucinio teismo 2005-05-13 nutarime konstatuota, kad ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. 2006-03-14 nutarime akcentuota įstatymų leidėjo teisė ypač vertingose teritorijose nustatyti teisinį režimą, apimantį nuosavybės, naudojimo, ūkinės ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2005-02-28 nutartyje (civilinė byla 3K-3-122/2005) bei 2006-03-14 nutarime įtvirtintas teisinės valstybės principas – teisinėje valstybėje niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Nurodoma, kad Konstitucija netoleruoja tokios situacijos, kai teisės pažeidėjui, kuris buvo nubaustas už nustatytų ribojimų, draudimų nepaisymą, ypač vertingų vietovių teisinio režimo pažeidimus, teisės aktais nėra nustatyta pareiga atkurti tai, kas buvo sunaikinta, suniokota, nuskurdinta ar kitaip pažeista. Teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais“.
Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjas doc. dr. Kęstutis Zaleckis bei Aplinkos ministerijos kolegijos narys Kauno technologijos universiteto Kraštotvarkos centro direktorius paveldo ekspertas prof. habil. dr. Jurgis Bučas 2006 m. lapkričio 10 d. atsakyme Nr.06/04 Kauno rajono savivaldybės tarybos nariui prof. habil. dr. Gediminui Staugaičiui rašo: „Kačerginės miestelis ir j supantys miškai bei vaizdingi Nemuno kraštovaizdžiai turi išskirtinį pažintinio turizmo ir rekreacinį potencialą...vaizdingas Nemuno slėnis su užliejamomis pievomis yra ne tik nacionalinės svarbos GAMTINIO KARKASO migracinis koridorius, bet jame aptinkamos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos floros ir faunos rūšys bei saugotinos faunos buveinės. Pagal Kauno rajono savivaldybės užsakymą 2003-2005 metais atlikti Nemuno slėnio kraštovaizdžio gamtamoksliniai ir kultūrologiniai tyrimai parodė žemės privatizacijos ir urbanizacijos grėsmę slėnio kraštovaizdžio gamtinėms, kultūrinėms, estetinėms ir rekreacinėms vertybėms...pradėtas rengti Nemuno slėnio kraštovaizdžio draustinio steigimo pagrindimas ir tvarkymo planas...rengiant Kačerginės miestelio bendrąjį planą gyvenamosios statybos plėtra neturėtų būti prioritetinė...kraštotvarkos centro bei Architektūros ir kraštotvarkos katedros kraštotvarkos specialistai nepritaria Nemuno slėnio kraštovaizdžio natūralių (gamtinių) formų keitimui supilant apsauginį pylimą ir urbanizuojant slėnio užliejamas pievas, miško parkų teritorijas bei rekreacinį potencialą turinčius Kačerginės miestelio miškus. Nemuno slėnio pievos gali būti panaudotos rekreacijos reikmėms nepažeidžiant gamtos vertybių ir nesumažinant slėnio kraštovaizdžio natūralumo“.
Kačerginės miestelio urbanizacijai bei gamtos vertybių naikinimui kategoriškai nepritaria Aplinkos ministerijos architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariai: Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros docentas KTU architektūros ir statybos instituto kraštotvarkos sektoriaus vedėjas dr. Liucijus Albertas Dringelis, garsus architektūros mokslininkas profesorius Algimantas Miškinis.
Alternatyvios kultūros paveldo komisijos kreipimasis 2008 m. rugsėjo 15 d.
Šiuo metu rengiamas Kačerginės miestelio bendrasis planas, kuriame numatoma itin agresyvi urbanistinė plėtra į Nemuno slėnį. Savo užmoju ji primena sovietmečiui būdingą gamtos „užkariavimą", kai buvo keičiamos upių vagos.
Alternatyvi kultūros paveldo komisija kreipiasi į Lietuvos architektų sąjungos Architektūros-urbanistikos ekspertų tarybą, Aplinkos ministeriją, Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Kultūros paveldo departamentą:
Alternatyvi kultūros paveldo komisija kreipiasi į Lietuvos architektų sąjungos Architektūros-urbanistikos ekspertų tarybą, Aplinkos ministeriją, Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Kultūros paveldo departamentą:
K R E I P I M A S I S
DĖL KAČERGINĖS MIESTELIO BENDROJO PLANO IR NUMATOMOS NEPROPORCINGOS PLĖTROS, GALINČIOS SUNAIKINTI KULTŪROS IR GAMTOS VERTYBES
2008-09-15
Kaunas
2008-09-15
Kaunas
Esame sunerimę dėl Kačerginės miestelio ir nacionalinę vertę turinčių jo apylinkių – miškų ir vaizdingo Nemuno slėnio kraštovaizdžio – ateities.
Šiuo metu rengiamame Kačerginės miestelio bendrajame plane numatoma itin agresyvi urbanistinė Kačerginės plėtra į miškų ir Nemuno pusę - planuojama dirbtinai pakelti žemės lygį iki neužliejamos altitudės ir užstatyti Nemuno užliejamas pievas mažaaukščiais namais.
Tai iš esmės sunaikintų unikalų kraštovaizdį – daugelį dešimtmečių rekreacinei paskirčiai formuotą mišką, Nemuno slėnio žemutinę terasą ir pievų erdves.
Savo užmoju ši invazija primena sovietmečiui būdingą gamtos „užkariavimą", kai buvo keičiamos upių vagos.
Ji paneigtų dar nuo tarpukario nepriklausomybės laikų plėtotą Kačerginės – kaip mažo, su unikalia gamtine aplinka derančio kurortinio miestelio – tradiciją ir grubiai prieštarauja pagrindinėms kraštotvarkos nuostatoms, kurias įteisino mūsų valstybė.
2002 m. patvirtintame LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRAJAME PLANE Kačerginės miestelis ir jo apylinkės pažymėti kaip nacionalinės svarbos GAMTINIO KARKASO migracinis koridorius. Be to, čia aptinkamos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos floros ir faunos rūšys bei saugotinos faunos buveinės.
LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRAJAME PLANE aiškiai apibrėžta ir istorinė Kačerginės svarba. Kačerginė priklauso vienam iš penkių šalies istorijos paveldo dominavimo regionų - Panemunių regionui, kur pagrindinis istorinis krūvis tenka ir Kačerginės miestelio pašonėje esančiam Pyplių piliakalniui.
Grėsmę gamtinėms, kultūrinėms, estetinėms bei rekreacinėms Nemuno slėnio vertybėms kelianti urbanizacija užkirstų galimybę ateityje plėtoti rekreacinį ir pažintinio turizmo potencialą.
Deja, šie planai yra logiška jau daug metų vykstančio Kačerginės gamtos ir kultūros vertybių naikinimo tąsa.
Nė vienam Kačerginės paveldo objektui nėra nustatyta nei apsaugos zona, nei teritorija. Taip sąmoningai sukuriamos sąlygos barbariškam kraštovaizdžio darkymui. Būtina apsauga nėra nustatyta net ir garsiajam Pyplių piliakalniui – nors jo pašonėje vyksta nevaržomos žemės sklypų dalybos privatiems asmenims.
Kačerginė jau prarado didelę dalį kultūrinio savitumo: nugriautas vieno pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių profesoriaus Juozo Zikaro namas, neseniai neteisėtai rekonstruotas Vinco Mykolaičio - Putino namas, perstatytas J. Biliūno vasarnamis, sunaikintas ir užstatytas vasarnamį supęs pušynas. Neseniai panaikinta teisinė apsauga J. Biliūno vasarnamiui ir P. Mašioto sodybai. Jau sunaikinti ir iš registro išbraukti miestelio centre buvę senkapiai.
Pridedame aiškinamąjį raštą, kuriame smulkiau išdėstėme aplinkybes, susijusias su kultūros ir gamtos vertybių naikinimu bei numatoma plėtra.
Remdamiesi LIETUVOS RESPUBLIKOS ratifikuotomis: EUROPOS ARCHITEKTŪROS PAVELDO APSAUGOS KONVENCIJA, EUROPOS KRAŠTOVAIZDŽIO KONVENCIJA, KONVENCIJA DĖL TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ, VISUOMENĖS DALYVAVIMO PRIIMANT SPRENDIMUS IR TEISĖS KREIPTIS Į TEISMUS APLINKOSAUGOS KLAUSIMAIS, o taip pat LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ įstatymu, TERITORIJŲ PLANAVIMO įstatymu, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRUOJU PLANU, GAMTINIO KARKASO NUOSTATAIS bei VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO įstatymu įteisintu „vieno langelio" principu,
Šiuo metu rengiamame Kačerginės miestelio bendrajame plane numatoma itin agresyvi urbanistinė Kačerginės plėtra į miškų ir Nemuno pusę - planuojama dirbtinai pakelti žemės lygį iki neužliejamos altitudės ir užstatyti Nemuno užliejamas pievas mažaaukščiais namais.
Tai iš esmės sunaikintų unikalų kraštovaizdį – daugelį dešimtmečių rekreacinei paskirčiai formuotą mišką, Nemuno slėnio žemutinę terasą ir pievų erdves.
Savo užmoju ši invazija primena sovietmečiui būdingą gamtos „užkariavimą", kai buvo keičiamos upių vagos.
Ji paneigtų dar nuo tarpukario nepriklausomybės laikų plėtotą Kačerginės – kaip mažo, su unikalia gamtine aplinka derančio kurortinio miestelio – tradiciją ir grubiai prieštarauja pagrindinėms kraštotvarkos nuostatoms, kurias įteisino mūsų valstybė.
2002 m. patvirtintame LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRAJAME PLANE Kačerginės miestelis ir jo apylinkės pažymėti kaip nacionalinės svarbos GAMTINIO KARKASO migracinis koridorius. Be to, čia aptinkamos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos floros ir faunos rūšys bei saugotinos faunos buveinės.
LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRAJAME PLANE aiškiai apibrėžta ir istorinė Kačerginės svarba. Kačerginė priklauso vienam iš penkių šalies istorijos paveldo dominavimo regionų - Panemunių regionui, kur pagrindinis istorinis krūvis tenka ir Kačerginės miestelio pašonėje esančiam Pyplių piliakalniui.
Grėsmę gamtinėms, kultūrinėms, estetinėms bei rekreacinėms Nemuno slėnio vertybėms kelianti urbanizacija užkirstų galimybę ateityje plėtoti rekreacinį ir pažintinio turizmo potencialą.
Deja, šie planai yra logiška jau daug metų vykstančio Kačerginės gamtos ir kultūros vertybių naikinimo tąsa.
Nė vienam Kačerginės paveldo objektui nėra nustatyta nei apsaugos zona, nei teritorija. Taip sąmoningai sukuriamos sąlygos barbariškam kraštovaizdžio darkymui. Būtina apsauga nėra nustatyta net ir garsiajam Pyplių piliakalniui – nors jo pašonėje vyksta nevaržomos žemės sklypų dalybos privatiems asmenims.
Kačerginė jau prarado didelę dalį kultūrinio savitumo: nugriautas vieno pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių profesoriaus Juozo Zikaro namas, neseniai neteisėtai rekonstruotas Vinco Mykolaičio - Putino namas, perstatytas J. Biliūno vasarnamis, sunaikintas ir užstatytas vasarnamį supęs pušynas. Neseniai panaikinta teisinė apsauga J. Biliūno vasarnamiui ir P. Mašioto sodybai. Jau sunaikinti ir iš registro išbraukti miestelio centre buvę senkapiai.
Pridedame aiškinamąjį raštą, kuriame smulkiau išdėstėme aplinkybes, susijusias su kultūros ir gamtos vertybių naikinimu bei numatoma plėtra.
Remdamiesi LIETUVOS RESPUBLIKOS ratifikuotomis: EUROPOS ARCHITEKTŪROS PAVELDO APSAUGOS KONVENCIJA, EUROPOS KRAŠTOVAIZDŽIO KONVENCIJA, KONVENCIJA DĖL TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ, VISUOMENĖS DALYVAVIMO PRIIMANT SPRENDIMUS IR TEISĖS KREIPTIS Į TEISMUS APLINKOSAUGOS KLAUSIMAIS, o taip pat LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ įstatymu, TERITORIJŲ PLANAVIMO įstatymu, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRUOJU PLANU, GAMTINIO KARKASO NUOSTATAIS bei VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO įstatymu įteisintu „vieno langelio" principu,
PRAŠOME:
1. Gamtos, kultūros bei urbanistinio paveldo požiūriu ĮVERTINTI dabar rengiamų Kauno rajono bendrojo plano bei Kauno rajono Kačerginės miestelio bendrojo plano koncepcijas, ypatingą dėmesį atkreipiant į ketinimus pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamosios statybos, užstatyti gyvenamaisiais namais Nemuno užliejamas pievas, pakeliant esamą žemės paviršiaus altitudę, o taip pat siūlymus keisti buvusių vaikų stovyklų teritorijų tikslinę paskirtį iš komercinės į mažaaukščių gyvenamųjų namų teritoriją.2. PATEIKTI REKOMENDACIJAS Kačerginės miestelio bendrojo plano rengimui bei miestelio ir jo apylinkių gamtos bei kultūros paveldo vertybių identifikavimui bei saugojimo režimo įteisinimui Kačerginės miestelio bendrojo plano užsakovui - Kauno rajono savivaldybės administracijai.
3. įvertinti Pyplių piliakalnio apsaugą ir informuoti apie tai visuomenę.
2008 m. rugsėjo 2 d., antradienis
Seimo kontrolieriaus Kęstučio Virbicko Pažyma Nr. 4D - 2004/04-01.
Seimo kontrolieriaus Kęstučio Virbicko pažymoje Nr. 4D - 2004/04-01 teigiama:
...Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas siūlo šiuos sklypus (Kačerginės miestelio miško masyve nuosavybėn neatlygintinai perduoti sklypai nuo 0,16 ha iki 0,25 ha kaip miškų ūkio paskirties arba kaip žemės ūkio paskirties žemė- G.K. past.) perkelti atitikmeniu į naujai suformuotinų sklypų teritoriją prie J.Janonio gatvės Kačerginės miestelyje ir ten leisti statybos darbus. Tačiau toks pasiūlymas neturi teisinio pagrindimo...
AB "MIESTPROJEKTAS" parengto KAUNO RAJONO KAČERGINĖS MIESTELIO BENDROJO PLANO STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO APIMTIES NUSTATYMO DOKUMENTO 1-oje urbanistinės plėtros koncepcijoje rašoma:
...
2. 1. Planuojamos teritorijos Kačerginės miestelio plėtrai, keičiant esamą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį ir nustatant naujus būdus.
a) Numatomos teritorijos pagal J. Janonio gatvės perimetrą, formuojant sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų, visuomeninės bei komercinės paskirties objektų statyboms, (Šis sprendimas būtų įmanomas tuo atveju, jeigu pavyktų surinkti į vieną vietą sklypus, kuriems nustatyta paskirtis yra miškų ūkio, ir tų sklypų savininkai pageidauja (reikalauja) pakeisti jų turimų sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitą paskirtį).
...
Remiantis seimo kontrolieriaus K.Virbicko pažyma darytina išvada, jog pastarasis siūlymas "neturi teisinio pagrindimo".
Toliau pažymoje rašoma:
...Seimo kontrolierius Kęstutis Virbickas sieks išsiaiškinti, kam konkrečiai ir kodėl Kauno apskrities viršininko administracija suteikė miško masyve tokio dydžio sklypus, nustatant skirtingas sklypų paskirtis. Tuo tikslu bus nagrinėjama visa Kačerginės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto medžiaga...
Ar seimo kontrolierius "atkapstė" ką nors įdomaus netrukus sužinosime...
...Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas siūlo šiuos sklypus (Kačerginės miestelio miško masyve nuosavybėn neatlygintinai perduoti sklypai nuo 0,16 ha iki 0,25 ha kaip miškų ūkio paskirties arba kaip žemės ūkio paskirties žemė- G.K. past.) perkelti atitikmeniu į naujai suformuotinų sklypų teritoriją prie J.Janonio gatvės Kačerginės miestelyje ir ten leisti statybos darbus. Tačiau toks pasiūlymas neturi teisinio pagrindimo...
AB "MIESTPROJEKTAS" parengto KAUNO RAJONO KAČERGINĖS MIESTELIO BENDROJO PLANO STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO APIMTIES NUSTATYMO DOKUMENTO 1-oje urbanistinės plėtros koncepcijoje rašoma:
...
2. 1. Planuojamos teritorijos Kačerginės miestelio plėtrai, keičiant esamą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį ir nustatant naujus būdus.
a) Numatomos teritorijos pagal J. Janonio gatvės perimetrą, formuojant sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų, visuomeninės bei komercinės paskirties objektų statyboms, (Šis sprendimas būtų įmanomas tuo atveju, jeigu pavyktų surinkti į vieną vietą sklypus, kuriems nustatyta paskirtis yra miškų ūkio, ir tų sklypų savininkai pageidauja (reikalauja) pakeisti jų turimų sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitą paskirtį).
...
Remiantis seimo kontrolieriaus K.Virbicko pažyma darytina išvada, jog pastarasis siūlymas "neturi teisinio pagrindimo".
Toliau pažymoje rašoma:
...Seimo kontrolierius Kęstutis Virbickas sieks išsiaiškinti, kam konkrečiai ir kodėl Kauno apskrities viršininko administracija suteikė miško masyve tokio dydžio sklypus, nustatant skirtingas sklypų paskirtis. Tuo tikslu bus nagrinėjama visa Kačerginės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto medžiaga...
Ar seimo kontrolierius "atkapstė" ką nors įdomaus netrukus sužinosime...
Baigti Kauno rajono bendrojo plano rengimo darbai
Kaip informavo SĮ „Kauno planas“ specialistai visi Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano rengimo darbai baigti, o medžiaga perduota Kauno rajono savivaldybės administracijai.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Pranešimai
